Home » Grožinė » 1544 km arba Stambulo pavainikė

1544 km arba Stambulo pavainikė

Tiek kilometrų iki Stambulo. Jau net pažiūrėjau, kiek bilietas kainuoja nuskristi. NOoriu į Stambulą, po Giedrės ir Pamuko Stambulo ir ką tik perskaitytos nepadoriai prieš visas stovinčias eilėje užlindusios Stambulo pavainikės. Taigi, nuo ko gi čia man pradėti? Na, vėl knyga ir patiko, ir nepatiko. Iš to, kad vakar nėjau miegoti, kol neperskaičiau, galima sakyti, kad “patiko” svarstyklių pusė nusileido iki pat apačios, tai summa summarum, knyga patiko, tik kai kurios detalės – ne. Man iš esmės kažkaip knygose nepatinka, kai autorius labai smulkiai ką nors aprašo, pvz., “valgė šokoladą Milka” arba “skaitė The Times laikraštį”. Man tuo metu atrodo, kad autorius trugdo man kurti savo knygos įsivaizdavimą ir mane spaudžia į kažkokius rėmus, kad dievaž jau nesuprasčiau jo minties kaip nors kitaip, nei buvo ketinta. Taip ir šioje knygoje man nepatiko, kad pavadinimais suvardinta knygos, kurias viena iš veikėjų skaitė, nick’ai, kuriais interneto puslapio dalyviai pasivadinę ir taip toliau. Man tai skambėjo taip paaugliškai, šaukiančiai, tie veikėjai yra tokie ir tokie ir dėl to susigalvojo būtent tokius nick’us, nors ir taip ta grupė žmonių jau gerai apibūdinta, tokios detalės mane labai jau erzina (bet gal čia man nervus gydytis reikia, ką žinau, sesės klauskit). Iš viso, dabar pagalvojau, kad sukurti nebanalų dialogą yra ypatingai sunku, daug papraščiau aprašyti netiesiogine kalba. Gal dėl to man taip ir kliuvo? Na, o visa kita?

Elif Shafak

Labai įdomi istorija. Ir knygos, ir pačios autorės. Juk Elif Shafak buvo padote į teismą už “turkiškumo įžeidimą”. Na, ir kaipgi kitaip, juk autorės moterys ne skarotos, o mini sijonuotos, rūkančios, išgeriančios, nepatenkitos, dygios, besidulkinančios, einančios daryti abortą, gimdančios nesantuokinius vaikus. O musulmoniškoje šalyje taip gi nebūna. Iš pradžių skaitant atrodo, na, ką čia, normalu viskas, kas aprašoma, bet reikia suvokti tą aplinką, kuri supa tas moteris, kad suvoktum jų išskirtinumą, kitoniškumą, išsišokėliškumą.

Kita “neegzistuojanti” tema – armėnų genocidas osmanų imperijoje 1915 m. Kaip turkė rašytoja drįsta apie tai kalbėti, tiesiog piktažodžiauti, lyg ir būti kitoje pusėje? O iš tikro taip subtiliai paliesti skaudulius, su kuriais turi gyventi dvi tautos – turkai, kurie “greičiausiai kenčia nuo savotiškos saviniekos” ir armėnai, kurie “kenčia nuo savotiškos savigailos” (lirtuviai ir nuo to, ir nuo to? 🙂 ). Tiesa, šitas subtilumas autorei baigėsi tuo, kad 2007 m. per savo knygos pristatymą turėjo būti saugoma apsauginių, na, kad koks turkiškumo gynėjas nesugalvotų kokio blogio.

Na, ir tos žavingos knygos moterys, pradedant močiulyte (naujas žodis mano žodyne, šiandien jau pritaikiau vienai senučiukei), kuriai laikas “seniai nebe viršininkas, jis neberodo jokių kelio ženklų, nemirksi įspejamosiomos šviesomis ir istorijos greitkelio nebežymi jokiomis nuorodomis. Ji laisva ir gali judėti bet kuria kryptimi, persirikiuoti į kitas eismo juostas. Gali sustoti pačiame kelio viduryje ir nepaklusti įsakymui judintis iš vietos ir važiuoti toliau, nes jos gyvenime nebėra tokio reiškinio kaip “progresas”, teliko nuolatinis atskirų epizodų pasikartojimas”, tetule Banu su dviem džinais, nešiojančią savyje nepakeliamą žinojimą, griežtoji tetulė, išprotėjusi tetulė, močiutė Šušan, visos kitos giminės moterys ir tie keli ne tokie reikšmingi vyrai, visi tokie susipynę ir persipynę. Kad nepasimesčiau istorijos vingiuose net bandžiau susibraižyt giminės medį, tik kad kartų galai man vis tiek kažkaip nesusiėjo. Hmm.

Stambulo spalvos

Tokie skanūs knygos skyrių pavadinimai – kvepia ir kviečia į Stambulą: cinamonas, skrudinti lazdynų riešutai, apelsino žievelės, migdolai, džiovinti abrikosai, granato sėklos. Vienas neskanus, jei skaitysit, pamatysit.

Dabar tik svajoju, kad Tyto Albai knyga bus pakankamai sėkminga ir ji ryšis išversti ir kitas autorės knygas – Black Milk apie pogimdyvinę depresiją arba The Forty Rules of Love – tikriausiai apie meilę, ane? 🙂

Bernardinuose interviu su autore.

Knygos ištrauka.

Filmukas apie Politics of fiction. Kalba Elif Shafak.

|didelio miesto ūžesys galvoj|

Advertisements

4 thoughts on “1544 km arba Stambulo pavainikė

  1. Koks sutapimas – kaip tik varčiau prieš kelias dienas šitą knygą, bet paskui pamačiau Tuk Tuk Indiją, kažko prie rytų traukia, o galų gale pasiemiau Klauną Šalimarą, kuris neįdomus kol kas 😦

  2. Aš vakar taip pat “sugriaužiau” tą knygą, ir nėjau miegoti, kol neepabaigiau:) Skaitau dabar įžvalga ir stebiuosi, kad aš pati lygiai taip pat galvojau – man kažko trūkto iki visiško pripažinimo, kad knyga tikrai puiki. Pati knyga sudomino todėl, kad norėjau šiek tik daugiau sužinoti apie turkų ir armėnų konfliktą (turintį aliuzijų į lietuvių – rusų santykius). Knyga iš tiesų “kvapni” ir norėtųsi pamatyti Stambulą, tačiau visiškai pasimečiau giminystės ryšiuose, kad norėjosi imti pieštuką ir nusibraižyti visas giminystės linijas. Ir noėjosi šiek tiek kitokios pabaigos – ne lietui lyjant.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s