Home » Uncategorized » a million little pieces / J.Frey

a million little pieces / J.Frey


Čia tikrai pati keisčiausia rašytojo nuotrauka, kurią įdėjom į šitą blogą. Bet taip reikia. Joje- knygos “a million little pieces” autorius James Frey, kai jis eilinį kartą buvo sulaikytas policijos

2003-iaisias buvo išleista biografinė-semibiografinė (apie tai šiek tiek vėliau) J.Frey knyga “a million little pieces”, kurioje jis pasakoja apie tai, kaip būdamas 23metų patenka į rehabilitacijos centrą dėl daugiau nei dešimtmetį trunkančio alkoholizmo ir narkomanijos.

Knygos viršelis

Pačioje knygos pradžioje jis pabunda lėktuve ir neturi supratimo nei kaip jis ten atsirado, nei kur jis skrenda. Jis neturi nė vieno asmeninio daikto su savimi išsskyrus rūbus, kuriais vilki.

Lėtai ir detaliai J.Frey pasakoja, kaip vyko jo rehabilitacija, apie detoksikacijos procesą, apie tai, kaip jis pamažu bando pradėti gyventi be alkoholio ir be narkotikų.

Kai kurie skyriai yra pilni baisių detalių, tokių, kad jas skaitant ir baisu darosi ir kone pykina.

Ir nors tokios knygos nei siužeto, nei kalbos atžvilgiu nėra mano teritorija, knygą perskaičiau per porą dienų. Tiesiog neįmanoma buvo neskaityti. Ne todėl, kad norėjau sužinoti, kuo viskas baigsis (juk ir taip aišku, kuo viskas baigėsi, kai jis sugebėjo parašyti kelias knygas, o šita išsilaikė perkamiausių knygų sąrašuose ilgą laiką).

Tai, kas man neleido knygos atidėti į šalį pirmiausia buvo J.Frey kalba.

Dažniausiai aš džiaugiuosi, kai kalba būna labai turtinga, kai žaidžiama su žodžiais, kai galva sukasi nuo ilgų , rodos, niekada nesibaigiančių sakinių.

Bet J.Frey kalba- yra visiška to priešingybė. Sakiniai trumpi ir kapoti. Jis nenaudoja metaforų, būdvardžiai- retas dalykas jo pasakojime. Viena iš dažnų stilistinių priemonių- pasikartojimai. Skyrybos ženklai naudojami tik patys būtiniausi, o tiesioginė kalba, kurios knygoje labai daug yra visisškai apnuoginta- jokių kabučių, brūkšnių ir pan.

Internete skaičiau komentarus apie knygą, tai kai kurie skaitytojai labai erzinosi dėl J.Frey rašymo būdo. Bet man būtent tai turbūt ir  suteikė to skaitymo lengvumo, kad aš tiesiog slydau puslapiais.

Manau, jog būtent ta tokia kapota kampuota ir brutali kalba labai gerai rimavosi su J.Frey pasakojama istorija: pasakojimui ji suteikia autentiškumo ir atvirumo.

Jei jau kalba užėjo apie knygos autentiškumą, tai reikia pasakyti, jog iš pradžių autorius teigė, jog  tai jo memuarai, bet po kiek laiko pakilo didžiulis skandalas, kai paaiškėjo, jog viskas jo knygoje nėra tai, kaip buvo jo gyvenime. Pavyzdžiui, buvimo kalėjime trukmė buvo pakeista, kai kurie jam pateikti kaltinimai nebuvo tokie, kaip jis juos aprašė knygoje.

Oprah buvo įtraukusi šitą knygą į savo Bookclub, bet kai paaiškėjo, kad viskas knygoje nėra šimtaprocentinė tiesa, tai ji jam savo laidoje užkūrė pirti ir pasakė “more importantly, I feel that you betrayed millions of readers“, nors pats J.Frey sako, jog jis niekada nėra sakęs, jog knygoje pavaizduoti įvykiai ir žmonės yra grynai tokie patys, kaip ir jo gyvenime.

Manasis knygos leidimas

Aš tai visisškai nesupratau tiek Oprah, tiek tų kitų skaitytojų nusivylimo. Internetiniuose forumuose daug žmonių rašo “knyga patiko, bet aš jaučiuosi apgautas“, o aš bandau susigaudyti, kodėl kai kuriems tai yra taip svarbu.

BOATS (based on a true story) knygos vis darosi populiaresnės, Švedijoj apklausti vidurinės mokyklos moksleiviai sako, jog jiems geriau skaityti tikras, o ne fiktyvias istorijas. Kodėl mums taip pasidarė svarbu skaityti apie įvykius, kurie yra faktiniai?

Man tai tas nusivylimas atrodo toks naivokas, kadangi nemanau , jog yra nors viena knyga, kurioje viskas yra teisybė. Nes ta “teisybė” nėra objektyvus dalykas, nes kiekvienas rašytojas, nesvarbu ar rašantis fiktyvią ar nefiktyvią istoriją, interpretuoja įvykius savaip. Ir man kažkaip svetimas tas kone godus smalsumas sužinoti, kaip IŠ TIKRŲJŲ ten viskas buvo.

Juo labiau, kad reto iš mūsų gyvenimas yra puikiai dramatizuotas, su geru įtraukiančiu scenarijumi, su knygos pasakojimui taip reikalingais pakylimais ir nusileidimais, kad be jokių pakeitimų galėtume išleisti knygą, kuri būtų ir įdomi ir gerai parašyta.  Todėl aš džiaugiuosi, kad J.Frey atsižvelgė į tuos dalykus ir sukonstravo knygą galvodamas ne vien apie savo pasakojimo autentiškumą, bet ir apie pasakojimo tempą, apie dramatiškų žymių išdėstymą ir t.t.

Man nesusidūrusiai su J.Frey aprašomu pasauliu, knyga paliko stiprų įspūdį. Ir nors pasakojimas yra tamsus, knyga vistiek sugeba pakelti dvasią.

J.Frey šiandien

***

Knyga prasideda taip (beje, anglų kalba šitoje knygoje labai labai elementari. Tikrai nesudėtinga suprasti):

“I wake to the drone of an airplane engine and the feeling of something warm dripping down my chin. I lift my hand to feel my face. My front four teeth are gone, I have a hole in my cheek, my nose is broken and my eyes are swollen nearly shut. I open them and I look around and I’m in the back of a plane and there’s no one near me. I look at my clothes and my clothes are covered with a colorful mixture of spit, snot, urine, vomit and blood. I reach for the call button and I find it and I push it and I wait and thirty seconds later an
Attendant arrives.
How can I help you?
Where am I going?
You don’t know?
No.
You’re going to Chicago, Sir.
How did I get here?
A Doctor and two men brought you on.
They say anything?
They talked to the Captain, Sir. We were told to let you sleep.
How long till we land?
About twenty minutes.
Thank you.
Although I never look up, I know she smiles and feels sorry for me. She shouldn’t.”

***

K.Ž.G

Advertisements

3 thoughts on “a million little pieces / J.Frey

  1. Na kai aš skaičiau savo turimą (tą taškuotą, tik mano minkštais viršeliais), ant jos buvo parašyta “memoir”. Todėl nors vietom ir stebėjausi, tikėjau kiekvienu knygos žodžiu. Ir, aišku, šiek tiek nusivyliau, kai vėliau sužinojau, kad daug dalykų joje išgalvota. Bet vis tiek manau, kad kaip grožinės literatūros kūrinys- tai tikrai gera, įdomi ir pakankamai realistiška knyga.

    • ir man ji patiko.
      ir is mano varpines ziurint, tai labai gerai, kad dabar ji priskiriama ir grozinei literaturai. nes jei butu vien nepakeisti ir nepagrazinti memuarai, tai turbut nebuciau net pradejusi skaityti 🙂

  2. ash pamenu, kai irgi tada sekiau ta skandala su oprah, nesupratau, is ko daroma sita audra stiklinej. nu naturalu, kad kiekvienas is musu negaletumem objektyviai atpasakot savo gyvenimo, na, nebent suklijave i knyga savo dokumentu kopijas….be menkiausiu komentaru 🙂

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s