Home » Uncategorized » Gegužės 7oji

Gegužės 7oji

Lietuvos Ryte yra straipsnis apie tai, kad nelegaliai iš interneto galima parsisiųsti nelegalių knygų kopijų. Daugelyje komentarų sakoma, kad “jei kainos būtų mažesnės, tai pirkčiau” arba “nereikai leidykloms tokių kainų užsiplėšti”.

Kiti dar ir parašo, kad dėl to džiaugtis reikia, nes “matot juk , kad žmonės skaito” – suprask: juk ne š… vagia, o intelektualinį dalyką.

Pati esu burbėjusi dėl aukštų kainų. Kai mano šeima man atveža arba atsiunčia lietuviškai išleistų knygų, tai aš kartais pasibaisėjusi žiūriu į tuos lipdukus su kainomis.  Bet…niekada man į galvą neateitų eiti į kažkokį ten puslapį, mokėti keletą litų už slaptažodį kažkokiai neaiškiai personai ir gauti atšviestą knygos kopiją į elektroninio pašto dėžutę. Ir šiek tiek iš baimės, bet labiausiai tai iš pagarbos rašytojams turbūt.

Bet tie leidyklų kainomis pasipiktinę žmonės dažnai pamiršta tam tikrus su Lietuvos knygų rinka susijusius dalykus. Pavyzdžiui tai, knygų rinka Lietuvoje yra baisiai mažytė. O juk kainodara turi būti pritaikyta prie rinkos.

Pažiūrėjus į lietuviškąją leidybos statistiką, tai ir taip liūdna darosi: vidutinis lietuviškos grožinės literatūros tiražas yra… 0,9 tūkst. egz., o užsienio šalių kūrinių vertimų vidutinis tiražas-2,3 tūkst. egz. Apie kokią economy of scale ir žemas kainas tada galima kalbėti?

Ir galima leidyklas keikti, kad leidžia visokį šlamštą, masinį skaitalą ir pan. (Prisipažįstu, jog ir aš knygynuose padūsauju pažiūrėjus į kai kuriuos išleistus “šedevrus”), bet dalykas yra tas, kad jei tą tokią šiaip sau knygą nupirks vienas kitas tūkstantis žmonių, leidykla galbūt gaus galimybę išleisti, išversti kitą, gal ne tokią populiarią, bet įdomią gerą knygą.

Su tais nelegaliais kopijavimais susiduriu ir darbe, kai studentai nelegaliai bando “susiveikti” knygas mano dėstomiems kursams.  Kai kurios knygos tikrai kainuoja žiaurius pinigus, tai suprantu studentų norą jas įsigyti pigiau. Juo labiau, kad didelės užsieninės leidyklos (ypač tos amerikinės, kurios moka autoriams už parašytų žodžių kiekį ir skatina pirlstymą iš tuščio į kiaurą) galėtų juk siūlyti skaitmenines knygų kopijas, kurios kainuotų mažiau.

Bet vargšai lietuvių rašytojai, vargšės leidyklos, jei net tie mažutėlu tiražu išleisti tekstai ne perkami iš knygynų lentynų, o pas skaitytojus atsiranda nelegaliais keliais.

Su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena visus!

K.Ž.G

Advertisements

25 thoughts on “Gegužės 7oji

  1. Giedre, ir tave su svente.
    Tai va, kur amerikonisku knygu paslaptis – mokestis uz zodziu skaiciu autoriams. o as cia galvojau, kad su manim kazkas negerai, kad as tu knygu negaliu prisiverst perskaityt, nes viskas, ka reikia parasyta ivade isvadose, na ir turiny, o paskui jau, vajei – svejone, o ne knyga (ta prasme, kad skaitau, o mintys nusvajoja bile kur k turedavai galimybe skaityti azkur).
    Tai va, o apie knygu vagystes, tai virskinu savo nuomone. kai suvirskinsiu ka nors pasireiksiu.
    Beje, fui fui tavo studentai saudos knygas. Kai mokiausi suomijoj, jei reikedavo kazkokios knygos, tai biblioteka uzsakydavo ir vienas egzempliorius kaip minimum budavo bibliotekoje, tada jau turedavai galimybe arba skaityti bibliotekoje, arba nestis namo nakciai/savaitgaliui. bet ji budavo, tikiu, kad ir svedijoj kazkas panasaus. va, o lietuvoj, kai knyga milijona kainuoja, o ir biblioteka neturi…

    • Musiskiame universitete yra tokia tvarka: kai patvirtinamas kurso planas, bibliotekai pateikiamas i ta plana einancios literaturos sarasas. Tai reiskia, jog knygos egzempliorius PRIVALO buti bibliotekoje. Ju gali buti ir keli, be vienas visada yra pazymetas specialiai ir jo niekas pasiskolinti negali.

      Be to, visada galima nukopijuoti DALI knygos (tiksliai dabar nepamenu to procento) nepazeidziant Svedijoje galiojancio istatymo

      Gaila man studentu Lietuvoje, jei jiems ten taip tenka vargti su tom trukstamom knygom. Pati atsimenu, kaip man destes katedros vedejas sugalvojo, kad kiekvienas norintis papildomo ivertinimo gali isversti vienos knygos skyriu. Tik reikalas buvo tas, kad knyga buvo isleista Amerikoje apie 1950uosius. Old news, taip sakant 🙂

      Pirmuosiuose kursuose tai be vadoveliu sunku issiversti, bet aukstesniuose kursuose galima ir mokslinius straipsnius kaip moksline medziaga pateikti: ir knygu nereikia ir mokosi studentai skaityti TIKRA, o ne vadoveliskai “atrajota” teksta.

  2. deja deja, knygos nesvietiškai brangios. Siunčiuosi nesigėdiju, keliom kalbom…tada verčiu. Kartais perku dėvėtas. Deja, kitaip neišgalėčiau… Ne, ne “pasitūsint”, pavalgyt…

  3. Nera absoliuciai nieko bligo pirkti devetas knygas. Pas mane tokiu dauguma. Turinys nuo to nesikeicia, o pati knyga atvirksciai – budama nutrintais lapais netgi priduoda “character” ir sarmo.
    Apie nelegalius knygu siuntimo puslapius net nezinojau. Na kaip, isivaizdavau, kad tokie egzistuoja, nes juk internetas – visagalis, bet jau sakiau n kartu ir sakysiu – vertinu tik popierine knyga rankose. Tos skanuotos visokios kaip pornografija kokia, netinka man.
    Uz leidyklas, tikras knygas ir antipiratavima!

  4. Mūsų leidyklos menkai stengiasi sumažinti knygų kainas. Kodėl būtinai reikia leisti knygas milžinišku formatu ir kietais viršeliais? Ypač didžiosios leidyklos tuo piktnaudžiauja. Mažesnės vis dažniau pereina prie “kišeninio formato” ir kaina sumažėja 30-50 procentų. Plius, knygynai taip pat užsimeta nebloga procentą, nes kažkodėl Maxima ir Rimi pardavinėdamos ir taip pigiau dar kas porą mėnesių paleidžia 30-40 procentų nuolaidas knygom. Aišku, visa tai tik kalbant apie grožinę literatūrą. Mokslinė – jau kita kalba. Lietuvos universitetai dabartiniais laikais taip pat gali ramiai leisti bent po 1-2 egzempliorius užsienio autorių knygų. Didesnė bėda, kad studentai yra linkę ignoruoti tas knygas. Kaip tai jų uolumas studijuoti atsiranda tik peržengus Lietuvos ribas 🙂

  5. RNG,

    Aciu uz idomu komentara.

    labai pritariu tau del milzinisko formato, didelio srifto, placiu parasciu. Labai daug pavyzdziu, kai perki knyga Lietuvoje, tai perki tokia Plyta, o kai paziuri i knyga originalo kalba arba versta ne i lietuviu kalba tai ji kartais perpus mazesne.

    Didzioji dalis knygu, kurias perku tiek Svedijoj, tiek per interneta,yra pocket formato. Pirmiausia jas perku del gerokai zemesnes kainos (galiu nusipirkti 3 ar 4 uz vienos storais virseliais kaina). Zinoma, pocket formatas cia isleidziamas veliau, o ne tuo paciu metu kaip knyga storais virseliais.
    Kazkada kai bloge diskutavom storu ir pocket knygu klausima Lietuvoje tai kazkas is leidyklos pakomentavo, jog Lietuvoje ta formata sunku parduoti. Kad yra zmoniu, kurie nori “tikros knygos”, tokios kad lentynoje gerai atrodytu. Gal cia yra skirtingu kartu klausimas? Jaunesni be problemu pirktu pocket, manau. Gal cia like is senesniu laiku pas mus, kad knyga perkama visam gyvenimui, kad cia ji toje lentynoje signalizuoja tam tikra zmogaus statusa? Nezinau. Tik spelioju.

    Taip, Maxima ir Rimi knygas parduoda pigiau ir tam tikrais atvejais mums skaitytojams (kai nusiperkam norima knyga pigiau) mums tai labai i nauda. Bet… Maximoj, Rimi, benzino kolonelese ir panasiose vietose parduodamu knygu pasirinkimas yra gerokai ribotas. Ten apsiribojama pacia populiariausia literatura, ten nera plataus pasirinkimo ir ivairoves. Tai reiskia, jog jie gali sau lesti knyga parduoti pigiau. Tokiu budu mazi knygynai praranda pirkeja ir dazniausiai neatlaiko konkurencijos. (Man iki siol sirdui skauda del seniausiai uzdaryto “Akademijos” knygyno Klaipedoje).
    As gal truputuka durna, bet stengiuosi maisto parduotuvese ir benzino kolonelese knygu nepirkti, nes noriu palaikyti vietinius knygynus. Antra vertus- baisingai “nusidedu” tiems vietiniams knygynams, kai perku knygas per interneta 🙂

  6. O kiek jau tų mažų knygynėlių liko? Greitai viskas bus arba Vaga, arba Alma litera (tik vis su kitokiu pavadinimu).

  7. Giedre, as irgi prie nusidejeliu internetiniu… Bet siaip man maloniau pirkti knygyne, o is vis maloniausia leidykloje.
    Paskutinis “plytos” sauksmas Tyto Albos isleistas Sam tararam – niekaip neatsimenu to pavadinimo – kai pamaciau kokio dydzio… oho. aisku, siaip knyga labai ilga, originalas kazkiek ten 1000 psl. Bet jau lietuviskas leidimas – dievaz i rankinuka nelabai tilptu nesiotis… O, apstulbusi nuo formato, net nepaziurejau, kiek kainuoja, bet tikiu, kad tiems, kam virs 40. 😉

  8. Čia šiaip jau sunkus klausimas, kalbant apie knygų kainas. Aš buvau ta, kuri sakė, kad paperbackus sunku parduoti. Garbės žodis, tai tiesa, ir štai dėl ko: minkštas viršelis ir mažesnis formatas knygos savikainą sumažina 1 litu. Taigi ne tiek jau daug. O mokėti 45 lt už minkštą viršelį mūsų žmonės nenori niekaip, nes jaučiasi neįsigiję “daikto”. Deja, knygos, kurias išleidom minkštais viršeliais, parduodamos daug blogiau, nei kietais. Jaunimas, kuris gal mieliau pirktų paperbackus, jų neperka, nes ne tiek jau daug skaito ir daug siunčiasi į skaitlius kitom kalbom. Vyresnė karta neperka, nes nori didesnėm raidėm ir kietais viršeliais, taip taip, kai stoviu ir pardavinėju knygas, girdžiu būtent tokių prašymų. O kadangi didžioji dalis knygų pirkėjų pas mus Lietuvoje – pagyvenusio amžiaus žmonės, inteligentai, tenka taikytis prie jų norų. Beje, yra buvę leista tos pačios knygos ir kietais, ir minkštais viršeliais, mažesniu formatu. Minkštų pardavimas mažesnis.
    Dabar apie savikainą. Savikaina didelė, nes tiražai labai maži. Normalus tiražas 1500 egz. Jeigu niekas neparemia, jos nėra kaip sumažinti, t.y. jei knygos originalas leistas JAV, rėmimo tikrai nebus. O tokia knyga, kaip Šantaramas, minkštais viršeliai tiesiog perplyštų dėl savo storumo.
    O dar pridėkim 50 proc. knygynų antkainį. Siaubas. Todėl manęs nestebina, kad žmonės knygas siunčiasi. nedžiugina, bet nestebina. Nes nepanašu, kad leidyboj ir platinime kas nors pasikeistų, tiesą sakant, nematau, per kurią vietą tas galėtų nutikti…

  9. Jurgita, kaip tai sunku patikėti apie 1 lito savikainos skirtumą, kai matau tos pačios leidyklos tą pačią knygą parduodamą už 35 Lt (kietais ir dideliu formatu) ir už 19,4 Lt (minkštais ir mažu).

  10. Čia žiūrint kur parduodama. Sakau, knygynų antkainiai yra šiurpinantys, 50-60 procentų. Formatas savikainos nemažina, nes spaustuvėms lapas vistiek susigadina, ar iš jo atpjautum mažai, ar daug, nėra skirtumo, jiems vistiek jis jau sunaudotas. O viršelio kieto/minkšto skirtumas – 1lt, pionieriaus garbės žodis. Aišku, savikainą sumažina popieriaus kaina, kartais aš irgi nesuprantu popieriaus parinkimo, tokio labai storo. Jeigu spausdina ant plono ir labai prasto, savikaina mažėja, faktas. Tačiau šiaip, kalbant apie savikainą, ją labai pakėlė dvigubas apmokestinimas, popieriaus kaina irgi pakilo, ir autorinės teisės, deja, brangsta, tą galiu prisiekti.

  11. Jurgita, o kaip buvo su jusu ta serija XX amziaus knygos, kur plonais virseliais. man jos siaubingai patiko, buvo tikriausiai pirmosios su tokiais graziais spalvotais virseliais. manau, buvo populiarios. o knygynus, ka, boikotuoti reikia?

  12. Man irgi ji patiko. O dabar prisiminkime, kokie tai buvo metai ir kiek tuomet buvo knygų prekyboje apskritai… Knyga, tik pasirodžiusi, turėjo nepalyginamai didesnį šansą būti pastebėta, nes tokios jūros pavadinimų, kaip dabar, tikrai nebuvo. Todėl ir buvo populiarios, o ir rašytojai buvo tikrai neblogi, bent jau dauguma. O paskui pirkimas ėmė slopti, nes atsirado daug daugiau panašaus tipo knygas leidžiančių (“XX a. aukso fondas” etc.)
    Knygynų nėra kaip boikotuoti. Jie yra tinkliniai, tinklų yra nedaug ir jie stiprūs. Netinkliniams knygynams labai sunku konkuruoti. O kadangi tinkliniai valdo, tai jie… ir valdo, t.y. diktuoja sąlygas.

  13. Jurgita,

    labai aciu uz idomius paaiskinimus.
    Nezinojau knygyniniu antkainiu. Siaubelis.

  14. Prašom, nėr už ką. Tiesiog visi mano, kad dėl knygų brangumo kaltos grobikės leidyklos. O va pavyzdžiui “Šantaramas” TA būstinėje kainuoja 52 Lt. Ir tai labai daug, manau, bet kai sužinojom, kad knygyne – 75, tai užkando žadą.

    • palandziojau po internetines parduotuves, tai vienoje vietoje radau Santaram uz 55 litus.

      Idomu buti suzinoti kaip knygynininkai tuos antkainius susiskaiciuoja. Ar bent kiek tos kainos yra pagristos, ar didzioji antkainio dalis tiesiai i pelna nueina.

      O jei knygynai tokius antkainius des, tai viskas aisku, kuo tai pasibaigs. Po kiek laiko vartotojai ipras pirkti internete ir tada bye bye knygynams…

  15. Bet tai leidyklos galetu tas savo knygas ir el. formatu pardavinet. Manau, kad jei parduotu el. knyga uz popierines knygos leidyklos kaina (be knygyno antkainio), tai tikrai atsirastu zmoniu, kurie pirktu. Pvz., as tikrai pirkciau el. knyga, nes popierines sandeliuot paskui problema.

    • Egle, kiek zinau, elektroniniu nelabai irgi perka. Be to, per didele rizika vagystems. tada leidykla is viso negaus uz knyga pajamu 😦

  16. Nueina į knygynų išlaikymą. Kai mes pradedam staugti, kodėl tokie antkainiai, jie gana įžūliai atsako – o kitaip mes neišsilaikom. Tai ir aš manau, kad kompiuteriškai raštingi skaitytojai įpras pirkti leidyklose arba internete. Nes nu tikrai – kiek galima?

  17. Egle, mes esame išleidę vieną knygą elektroniniu formatu. Legaliai jos visai neseniai vis dar buvo nupirkti 2 egz., iš kurių 1 nupirko autorius :)Žmonės juk yra tokie – jeigu gali ką nors gauti nemokamai, tai ir ima. Vokietijoje, Portugalijoje pvz., sutvarkyta el. knygų apsauga, todėl situacija visai kita. O Lietuvoj, kur daugelis skaitančių moka dar ir rusų kalbą, padėtis daug sunkesnė. Rusiškų knygų ir vertimų internetas pilnas, rasti galima beveik viską, ką nori – ir tų puslapių uždaryti niekas nesiruošia. taigi norimą knygą galima tikrai be jokių problemų parsisiųsti epub ar fb2 formatu, jei nenori mokėti pinigų už lietuvišką vertimą. Juk neuždarysi sienų?

  18. Tai musėt ta knyga, kur tik 2 egz. nupirko, buvo visai neskaitoma 🙂 As ziuriu pagal tai, kaip perka Eridano PFAF serijos e-knygas, tai man atrodo, ne taip ir prastai. O del platinimo – tai bent jau man atrodo, kad jei jau pirkau el. knyga, tai nedesiu as jos i interneta… Is kitos puses, galetu leidejai aktyviau rupintis, kad el. knygu apsauga butu kaip Vokietijoj, galetu labiau pareklamuot tas el. knygas. Juolab, kad skaitykles jau pinga, tai reik turinio joms parupinti.

  19. Cia su tom el. knygom idomiai gaunasi – muzikos irasus gi irgi pradejus pardavinet skaitmeniniu budu buvo verkiama, kad piratai viska sugadins, bet dabar visi priprato, ir tas piratavimas nuo to smarkiai nepadidejo. Esme, kad turi buti pasiula, nes paklausa tai yra – zmones iesko ir neranda (randa rusiska ar koki kreiva pdf’a vogta). Tai gerai, kad Vilniuj nueini i leidykla ir nusiperki popierine knyga pigiau, o ka daryt zmogui kokioj Plungej ar Zeimely.. O elektronine pirksi internetu, gausi tuoj pat kada uzsimanes. Leidejui nereiks moketi knygynui, nereiks sandeliuoti, nereiks spaustuvei moketi.. Aisku, nezinau, kiek tokiu atveju autorines teises pabrangtu, bet mano galva, tai ateityje el. knygu rinka turi perspektyva.

  20. Ta knyga popieriniam variante buvo ir tebėr parduodama visai normaliai 🙂 O dėl apsaugos sutvarkymo – nėra pas mus įstatyminės bazės tokios, kaip Vokietijoj, ir žmonių sąmoningumo lygis visai kitas. Vokiečiui retai ateina į galvą ką nors nemokamai nelegaliai parsipumpuot iš interneto. Tuo tarpu lietuviui, pripažinkime, beveik visada. Portugalas, parsisiuntęs ką nors nelegaliai, yra fiksuojamas ir baudžiamas pinigine bauda (neklauskit, kokiu būdu fiksuojamas, nesuprantu aš tų dalykų). O Lietuvoj, jeigu neradai lietuviškai parsisiųsti, dažniausiai rasi rusiškai. Sakau, sienų neuždarysi. O Rusijoje tas nedraudžiama, nebaudžiama. Taigi žmogus iš Plungės ar Žeimelio turi puikias galimybes parsisiųsti į skaitlį visus vertimus nemokamai, jei skaito rusiškai.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s