Home » Uncategorized » Jūra

Jūra

2005aisiais Bookerio premija atiteko John Banville už knygą “The Sea”. Trumpajame sąraše be jos buvo dar ir Z.Smith “On Beauty”, K.Ishiguro “Never Let Me Go” ir kt.

Įdomu perskaityti knygą, kuri į šalį nustūmė man labai patikusią įtaigią ir elegantiškai parašytą “Never Let Me Go” (“On Beauty” man labai didelio įspūdžio kažkodėl nepaliko).

Ir nors pati Bookerio premiją būčiau davusi K.Ishiguro, suprantu už ką ji vis dėlto buvo suteikta J.Banville.

Man labai imponavo J.Banville dėmesys detalėms. Toms mažoms detalėms, kurių paprasčiausiai nepastebi: beveik nematomiems gestams, šviesos virpesiui, nereikšmingam klausimui ar mažai scenai, kurioje vaikų auklė Rose plauna savo ilgus plaukus.

J.Banville kalba yra elegantiška, jis sugeba įvardinti daiktus, reiškinius, jutimus labai taiklia, apgalvotai ir nušlifuotai. Jo sakiniai tarsi tobulai jūros nušlifuoti akmenukai pakrantėje.

Jūra J.Banville paakojime yra ne tik kulisai, kuriuose savo vaikystės vasarą leižia Max Morden, ne tik aplinka, į kurią jis sugrįžta po daugybės metų jau po savo žmonos mirties. Jūra šiuo atveju yra ir jo gyvenimo, ir jo pasakojimo metafora- įvykiai tarsi bangos keičia vienas kitą, bet negali atskirti, kur kas baigasi, o kur kas prasideda.

Autorius neatskiria savo prisiminimų apie vaikystę nuo žmonos ligos aprašymų ir savo paties apmąstymų prie jos lovos. Vieną akimirką skaitai apie tai, kaip Max įsimyli su tėvais atvažiavusią atostogauti Chloe, o kitoje pastraipoje jis jau pasakoja apie savo liūdesį ir praradimą, kai miršta jo žmona Anna.

Mano skaitytas švediškas knygos leidimas

Man ypač gražiai skambėjo tie vaikystės vasaros aprašymai. Gal todėl, kad J.Banville sugebėjo aprašyti tuos jausmus be jokio ypatingo pacukravimo, be idealizavimo, bet vistiek sugebėjo perduoti tą jausmą, kad augi, kad iš vaiko virsti į kažką kitą. Patiko ir tai, kad J.Banville vaizduojami vaikai nėra vien suaugusiųjų gyvenima praturtinantys ir džiuginantys žmogeliukai, bet atskiri individai su savo potraukiais, su savo atskirais sudėtingais pasauliais.

Tikrai nesutinku su Boyd Tonkin (Independent), kuris po premijos paskyrimo rašė “Yesterday the Man Booker judges made possibly the worst, certainly the most perverse, and perhaps the most indefensible choice in the 36-year history of the

contest“. Anot Independent literatūros skyriaus redaktoriaus premija J.Banville “Jūrai” paskirta už  “šaltą ir dirbtinę siauro estetizmo gimnastiką“. The Sunday Times irgi gana brutaliai atsiliepia apie knygą” Banville has a talent for sensuous phrasing, and pungent observation of human frailty, but in other areas important for fiction — plot, character, pacing, suspense — The Sea is a crashing disappointment.

Guardian rašo, jog “Banville’s book recalls such poised masters as Proust and Beckett”

Apie knygą dar rašė L.Jonušys “Šiaurės Atėnuose”, blogas “Mano knygos” J.Banville “Jūrą” vadino nuobodžia, o Ovidijus R. labai gražoje recezijoje knygą „Jūra“ vadina ” savotiška meditacija, kuri sava melancholija užliūliuoja skaitytoją. ”

Į lietuvių kalbą knygą išvertė Jonas Čeponis, o išleido Jotema, 2007

Man pačiai imponavo J.Banville sugebėjimas balansuoti tarp nuostabiai gražių detalių pilno realizmo ir to savotiško pasąmonės srauto, besiveržiančio iš Max Morden pasakojimo.

Bet būtų buvusi mano valia, tai aš būčiau premiją tais metais davusi K.Ishiguro, nes “Never Let Me Go” kaip ir J.Banville “Jūra” yra labai stiprios ir gražios literatūrinės stilistikos pavyzdys. Bet K.Ishiguro knyga įsisiurbia į skaitytoją, paliečia, gąsdina, o J.Banville “Jūrą”  galima skaityti taip lyg būtum stebėtojas- galima grožėtis, nagrinėti, bet ji manęs nepaveikė taip, kad aš po knygos perskaitymo dar porą dienų ją nešiočiausi savo galvoj.

K.Ž.G.

Advertisements

4 thoughts on “Jūra

  1. As vertinu knyga pagal tai, ka apie ja prisimenu po kiek laiko. Skaiciau ja pries 2 metus, ir nelabai ka pamenu, neistrigo… Tad, ko gero, ir Bookeri galejo duoti kam kitam.

    Vis tik aciu KZG uz nuododas i kitu recenzijas – ne tik laikrasciu, bet ir kitu blogeriu. Puiki ideja.

  2. Dovydai, va ir aš manau, jog po metų neprisiminsiu šitos knygos. Pats skaitymo procesas gražus, kalba irgi…bet kažkaip neužkabinanti ir neužstringanti knyga.

  3. Man kazkaip idomiai gavosi su sita knyga – skaiciau gimus spokuciui, dieve,pora puslapiu kazdien, kazkaip labai sunku buvo susigaudyti, bet kazkaip nebuvo taip, kad knyga visai nieko man nepaliktu. kazkokia man paslaptinga jinai. taigi, kaip ir negaleciau sakyti, kad superine knyga, bet negaliu sakyti, kad nuvyle irgi. Giedre, aisku, kaip visada graziai parase, sudeliojo net man taskus ant i. 🙂 O siaip man labai labai patiko virselis lietuviskas. tiesiog tobulos mano graziausios melynos spalvos.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s