Home » Specializuota literatūra » Kodėl mūsų vaikai virsta tironais

Kodėl mūsų vaikai virsta tironais

Na, taip, namuose dažnokai būna chaosas, neapseina vakaras be spiegimo, amžino ašarojimo ir taip toliau, ir panašiai. Atrodo baisi katastrofa, kol nepasišneki su kita šeima, turinčia mažų vaikų ir pamatai, kad nesi išimtis. Fuu… atsikvėpi sekundei, o paskui pamatai knygą tokiu pavadinimu ir vaikštai aplink ratais, kol paimi, paskaitai, kažką supranti, kažko ne, pradedi galvoti – kam čia negerai – ar man, ar autoriui, ar knygai. Žodžiu, stebuklingo vaisto nerasi. O pasigedau. Na, ne išgelbėjimo ir net ne palengvėjimo, bet pasigedau papraščiausių patarimų, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Nes autorius įvardina problemą ir netgi jos priežastis (na, jo manymu priežastis), o va patarimais tai nesišvaisto ir dėl to knyga man pasirodė tokia kažkokia – medaus laižymas per stiklą.

Tikriausiai jau pagalvosit, kad aš apskritai per daug dažnai būnu be nuomonės (čia man taip atrodo), bet po šitos knygos tai esu confused. Sutinku, kad kažkas darosi negero su kai kuriais tėvais ir vaikais, nes girdžiu apie tai iš mamos, kuri yra pradinukų mokytoja. Tuos mamos pasakojimus irgi turiu truputį praskiesti, na, tiesiog iš patirties, bet daugelį autoriaus paskojimų vis dėlto atpažinau tuose  pasakojimuose, na, pavyzdžiui, tėvų nesugebėjimą suprasti kažkokios vaiko problemos priežasties, nes bet kokiu atveju visada yra kalti visi, kas įmanoma, išskyrus juos pačius.

Autorius siūlo vaikus laikyti vaikais, o ne mažais suaugėliais ir savo partneriais, bet, skaitant, man nelabai aišku, ką jis būtent tuo laiko (aišku, kilo minčių dėl vertimo variacijų), na, tuo partneriavimu, nes vaiko lipimo ant galvos tuo nelaikau, bet nesuprantu, kodėl turėtų būti blogai duoti vaikui pasisakyti ir pasireikšti, pasirinkti, jei tie dalykai jam nėra mirties ar gyvybės klausimas. Žodžiu toks įspūdis, kad užauginti normalų žmogų, reikia auginti robotuką, nes leisti vaikui pareikšti savo nuomonę (dar nereiškia, kad sutikti su ja ir leisti taip elgtis, tik pareikšti)- prie gero neprives.

Pavyzdžiui, autorius mano, kad mokymasis grupėse yra viena iš ypatingai blogų mokymosi praktikų (p.87), nes vaikas žiūri ne į vadovaujantį mokytoją, o į klasės draugus, be to, sėdi šonu arba nugara į lentą ir tai yra labai blogai, nes netinkamai apkraunamas stuburas ir tt. Smerkiama ir variacija nuo pamokų, kurias tiksliai žymi skambutis ir t.t. ir t.t. Na, žodžiu, nežinau, nežinau. Sutinku, kad autorius įžvelgia problemą, bet gal jau kokie specialistai pedagogai galėtų pasakyti, kokia ta jo priežasčių įžvelgimo vertė.

Užkliuvo ir knygos struktūra. Autorius dėsto skyrelio mintis, o paskui pateikia pavyzdį iš gyvenimo. Ir viskas. Skyrelio pabaiga. Lieki it musę kandęs – toliau nagrinėkis pats, arba skaityk skyrelį iš pradžių. Ką žinau, man belieka tik akis pavartyti… Žodžiu, jei ką sudomino, prašom kreiptis, galiu duot paskaityt.

Advertisements

7 thoughts on “Kodėl mūsų vaikai virsta tironais

  1. autorius mano, kad mokymasis grupėse yra viena iš ypatingai blogų mokymosi praktikų (p.87), nes vaikas žiūri ne į vadovaujantį mokytoją, o į klasės draugus, ”

    Labai keistas autoriaus požiūris į mokymąsi ir žinias. Mokytojas maždaug dievo vietoj, lyg jis persiunčia perteikia žinias vaikui. O juk mokomės visada ir visur. Ir iš visų. Yra daugybė dalykų, kuriuos vaikas gali išmokti iš savo bendramokslių.

    O jei pagalvoji, tai retas iš mūsų dirba tokį darbą, kur nereikia mokytis iš kolegų, kur gali sėdėti sau vienas izoliuotas nuo bendradarbių ir visuomenės…

  2. Galiu pasakyti, kad receptai, kaip elgtis, sudėti ketvirtojoje autoriaus knygoje. T.y. jis problemą mato kompleksiškai ir ją skaitytojams pateikia dozuotai. Turėkite kantrybės 🙂 . O šiaip kaip dviejų vaikų mama, t.y. tiesioginė šios knygos vartotoja, ją vertinu labai teigiamai. Manau, kad joje bandoma grąžinti atgal du dalykus, kuriuos beautoritetinis auklėjimas yra pamiršęs: 1. faktą, kad tėvai yra tėvai, o vaikai yra vaikai, o ne partneriai, ir 2. sveiką protą.

    • prisipažinsiu, knygos neskaičiau (ir tikrai neskaitysiu, paskaičius, apie ką ji), bet kadangi irgi esu mama, tad nesureaguoti negaliu. Man visada užkliūna tas užvadinimas “šiuolaikinis beautoritetis” auklėjimas. Tai kad nėra jis beautoritetis, tiesiog tas autoritetas nebėra suprantamas taip kaip anksčiau – turi mane gerbti, nes aš mama. bet kadangi čia ne vaikų auklėjimo blogas, kol kas nutilsiu :))

  3. Jurgita, su tuo sutinku, vaikai vaikai ir t.t. Bet reiktu si karto ispeti, kad receptai “gydymui” bus pateikti veliau 🙂
    Paskaicius as tikriausiai irgi biski griezciau su vaikais elgiuosi :0 del viso pikto, na, tegul iki partnerystes pilnos savo indeli inesa 🙂

  4. kzL, kad jis rašė vieną knygą po kitos 🙂 aš irgi nežinojau, dabar turiu jau ketvirtą ir, nors dar neskaičiau, bet autorius pats man pasakė, kad receptai yra būtent ten 🙂

  5. Vis mintim sugriztu prie sios knygos ir, ka ji raso. Nu, nezinau, bent jau, ka kalba apie mokymasi, nu, principu – mokytojas dievas ir panasiai…

    Cia irgi siandien Lryte – nieko panasaus i tai, ka raso Winterhoff:
    http://www.lrytas.lt/-13282824311326528056-filosofas-ir-kabalistas-i%C5%A1-izraelio-m-laitmanas-pirma-matyti-ne-save-o-kit%C4%85-ver%C4%8Dia-egoizmas.htm:

    Mokymas ir auklėjimas turi vykti ne frontais – stovi mokytojas, o prieš jį sėdi klasė. Tai turi vykti ratu. Rate vyksta bendravimas, viskas aptariama tarpusavyje. Reikia eiti ir į pasaulį – lankytis įstaigose, įmonėse, planetariumuose. Vaikai turi mokytis, tyrinėdami pasaulį, ryšius tarp visų įstaigų, ir po to viską aptardami. Discipliną jie palaikys patys, sėdėdami savo ratelyje, vyresni auklės jaunesnius. Porą metų vyresni mokiniai, auklėdami jaunesnius, ir patys auklėsis. Mokykloje nereikia egzaminų. Vietoj jų užtenka mokytojo atsiskaitymo apie kiekvieną mokinį. Jeigu kas nors prasikalto – surengiamas „teismas“ iš pačių mokinių. Jie turi aptarti problemą, bandyti įsivaizduoti save to draugo vietoje. Viskas paremta tuo, kad žmogus psichologiškai galėtų įsijausti į kito būseną. Kad pamatytų, pajustų, sugebėtų atjausti

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s