Home » Grožinė » Письмовник

Письмовник

Gimnazijoje mano muzikos mokytoja tikrai bjauriai su manimi elgėsi, ji buvo man siaubingai neteisinga, tad ją prisimenu, jei atvirai, su panieka ir gailesčiu.

Bet yra vienas gražus prisiminimas iš tų jos pamokų- ji mums papasakojo apie ir leido išklausyti visą A.Rybnikovo ir A.Voznesenskio rokoperą (nors rock ten nelabai daug, daugiau synth, electronic kai kur labai labai panašu į Jean Michel Jarre muziką) “Junona ir Avos”.

Jei nesate klausę, jei nesatę girdėję, būtinai pasižiūrėkit. Youtube ji yra visa sudėta, o N.Karačencovo, atliekančio Rezanovo vaidmenį, balsas toks užkimęs ir girgždantis… O ir a.a. A.Abdulovas vaidina… Žodžiu, geras reikalas. Kai klausiausi pirmą kartą mokykloje per pamoką tai net verkiau. O ir dabar be šiurpuliukų niekaip, kai namuose klausomės. Net mano K. su tokiu gražiu švedišku akcentu dainuoja ““Ты меня на рассвете разбудишь,//Проводить необутая выйдешь…”

Opera apie tai, kaip mūsų meilės ir mūsų gyvenimai prasilenkia, apie tai, kas nos ir turėtų įvykti, neišsipildo, apie tai, kaip mes nesusieiname ir išsiskiriam.

Būtent apie tai ir yra ką tik perskityta M.Shishkin knyga “Laiškų knyga” (“Письмовник”). (“Vaga” 2011)

Apie tai ir dar apie šimtus svarbių dalykų mūsų gyvenime. Apie pirmąją meilę, ir apie paskutiniąją.

Apie tai, kaip pilotas sugedus lėktuvui  klausia šturmano:

“-Kaip manai, seni, ištempsim?

O tas atsakė:

-Privalom! Nes mano bilietai į teatrą prapultų”

Apie tai kaip “..mes vasarnamyje baliname lubas, baldus ir grindis apdangstę laikraščiais. Vaikščiojame basi, ir laikraščiai nuolatos prilipdavo prie pėdų. Išsitepliojome. Krapštome vienas kitam iš plaukų baltalą. O mūsų liežuviai ir dantys pajuodę nuo ievos uogų. Paskui pakabinome tiulio užuolaidas ir atsidūrėme skirtingose jų pusėse, ir tada taip įsinorėjau, kad mane pabučiuotume per tą tiulį!”

Skirtingai nuo “Junona ir Avos” ir daugelio kitų tiek aprašytų, tiek apdainuotų meilės istorijų, ši nėra epiška, o atvirkščiai- nepaprastai intymi. Turbūt todėl, kad ji surašyta Sašenkos ir Vovačkos laiškuose vienas kitam, kuriuos skaitydami įsimylėjėliai bučiuoja kiekvieną tašką.

Man lygiai taip pat kaip Linai pasirodė, jog istorija kad viskas vyksta maždaug septintajame – aštuntajame XX a. dešimtmečiuose.

Gal todėl, kad tie laikai mums pažįstami? Gal tai rodo šitos knygos ir Sašenkos bei Vovačkos istorijos universalumą. Jog joje kalbama apie dalykus, kuriuos visi pažįstame, apie dalykus, kuriuos išgyvenome, apie dalykus, kurie mums kelia nerimą. Ne mums vienoms tas universalumas paliko įspūdį.

Vienoje recenzijoje rašoma “apie tai, kokiu tiksliai metu jie gyvena, knygoje nerašoma. Kritikai spėlioja, kad vaikinas dalyvauja kare Kinijoje XIX amžiaus pabaigoje-XX amžiaus pradžioje, o mergina – šeštajame ar septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Sovietų Sąjungoje, tačiau nei vienoje vietoje nėra minima jos gyvenamoji vieta, veiksmas vyksta kažkokioje abstrakčioje erdvėje

Kitoje  recenzijoje parašyta: ” «Письмовник» — это не история переписки. Это как если бы попробовали предположить, что некий мужчина (некий «мужчина вообще») мог бы сказать некоей «женщине вообще», на какие темы они могли бы говорить, не будучи привязанными к своей эпохе, войнам, замужествам, семьям и смертям.”

Man labai imponuoja autoriaus literatūrinė estetika, jis rašo apie meilę, bet taip nenuvalkiotai, nepricaskintai, tai tikrai, švariai. Aš kaip ir mano draugė K.Ž.L. (ačiū ačiū už atsiųstą knygą) noriu iki pat debesų išgirti šitą knygą. Būčiau literatūros mokytoja, skaityčiau ją su mokiniais per pamoką. Būčiau knygyno ar bibliotekos darbuotoja visiems ją rekomenduočiau. O kaip knygų žiurkė raginu ją perskaityti. Visiems. Sesei. Sesės vyrui. Tėvams. Draugams.

Ir dar pirksiu ją visiems dovanų. Nes, žinot, ta knyga- metų atradimas.

K.Ž.G

Advertisements

15 thoughts on “Письмовник

  1. Giedre, kaip[ graziai susiejai sita rokopera. Man zinai irgi visa laika siurpuliukai nuo sitos dainos.
    Ir dvi tokios man panasios- sita ir viena lietuviska – Skyles

    Tik cia pavyko tik coveri surasti, originalas biski kitaip skamba, o gal jau pamirsau.

  2. Giedre, zinai, man taip juokinga prisiminti susireiksminusi muzzikos mokytojos veida, kai ji maigydavo ta savo maga 🙂 Susireiksmindavo ir kankidavo mus. Atsimenu, kaip turejau pasakoti apie Bach’a – buvo bausme, gal uz plepejima ar kazka panasaus. As aisku, nieko apie ji neatsiminiau, isskyrus, kad jo pavarde reiskia upeli. Man atsiminti oratorijas, simfonijas ir operas skaiciais buvo didziausia nesamone ir kankyne. tipo muzikos zinovas. cha cha. ir dar patikdavo@atpazinti@ kurini, kurio buvai girdejes 3 minutes ir dar per kontrolini uzdedavo kita gabala, nei pazindavomes pamokoje. Dieve, dDieve, kaip tik nesugalvodavo musu pakankinti, kai prisimenu…

  3. Prisimenu prisimenu… Vargeli tu mano…Juokinga man labai, kai mokytojos galvoja, jog jų pareiga patinkrinti, kaip mes kažką atsimename. Ne uždegti Ne parodyti dalyko įdomumą, grožį. O PATIKRINTI kaip gerai veikia mūsų atmintis ir kas būdinga dzūkų vestuvinėms dainoms.

    Atsimenu uždėjo ant to mago pasiklausyti vienos liaudies dainos gabaliuką, trupinius tokius, o kitą dieną kvietė atsakinėti, kas būdinga dzūkų regiono dainoms. net dviejų dainų nesiklausėm, o užtat turėjom IŠMOKTI kas joms būdinga…

  4. Susigundžiau, nusipirkau, beveik perskaičiau ir labai džiaugiuosi.

    Tokio gražumo kalbos seniai jau neteko skaityti. Skaičiau per atostogas tokiu atsipalaidavusiu metu ir atrodydavo, kad pati minkštai, lyg kokiais pienių pūkais, ar krapų sėklomis aplimpu visais žodžiais, įsisupu į kalbos audinį ir mėgaujuosi. Kai kurie žodžiai, mano žodyne visai negirdėti, arba vartojami itin retai teksto vientisumo visai nedarkė, jautėsi labai natūraliai. Kadangi rusiškai neskaitau, tai telika džiaugtis tokiu puikui vertimu, kalbos minkštumu ir gražumu.

    Ir turinys vertingas. Sodrus, gilus ir kabinantis. Ne tiek pats siužetas, kiek įžvalgos, pagauti niuansai. Viskas taip truputį trapiai meditatyvu, bet įtraukia, ir pats skaitymas tampa didžiuliu malonumu:)

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s