Home » Apie žmones » Mergaitė iš “Metropolio”

Mergaitė iš “Metropolio”

Šita knyga mane pakankino. Bet iš to pakankinimo neišėjo nieko gero. Perskaičiusi pusę jau ruošiausi mesti, bet pagalvojau, ai, kiek beliko, pabaigsiu. Šitą knygą tikriausiai įdomu skaityti žinantiems ir mėgstantiems Liudmilą Petruševskają, kad tiesiog skaitydamas knygą dar daugiau apie ją sužinotum. Nes tokiems kaip aš – visiškai nieko apie ją nežinantiems – man kažkos truputį kratinys ta knyga, sakau, gal kažkam ir paveikslas, bet man – kratinys. Pvz, kas erzino, kad vertėja (iš rusų kalbos vertė Nijolė Kvaraciejūtė) visai nepadeda skaitytojui. Gal vyresniam ir nereikia padėti, aiškinant įvairius sovietinius trumpinius ar specifinius žodžius, bet jei skaito netarybinis skaitytojas, tai jam daug kas taip ir liks nesuprantama, nebent netingės eit googlinti. Pvz., ar visada sugalvotum, kad RF yra Rusijos federacija (tikiuos, teisingai sugalvojau)?

Puoliau prie šitos knygos visa apžavėta Šiškino “Laiškų knygos”, na, ir nieko. Negaliu pasakyti, kad knyga neįdomi – gabaliukai įdomūs, bet neradau to vientisumo. Iš tikro, daug visokių detalių apie tarybinio gyvenimo pradžią, apie neįsivaizduojamą biednystę (kurios sovietuose nebuvo), kai žmonės būdavo grūdami į butus (autorė su savo mama ilgai gyveno po stalu senolio kanbaryje), apie pokario metu išgyventą badą, kai valgydavo iš kaimynų šiukšlių kibiro, kaip maža autorė buvo visiškai sulaukėjusi, virtusi Maugliu. Knygos pradžioje autorė mini daug įvairių tikriausiai žymių vardų ir pavardžių, kurie, kaip jau sakiau nei paaiškinami, nei ką, tai tieisiog praplaukia ir tiek (kaip kad Bolano “Čilės noktiurne“). Tiesa, knygos pabaigoje keletas įdomių scenų iš vėlyvesnio tarybinio gyvenimo:

“Visiems buvo viena programa [čia apie radiją pasakoja]. “Paskutiniųjų žinių” žmonės klausėsi, bet (kaip bebūtų liūdna) išimtinai tik dėl oro ir sporto naujienų… Kitos naujienos paprastam eiliniam žmogui buvo visiškai nenaudingos. Jo gyvenimas nepriklausė nuo to, kada ką pasėjo, surinko ir kur kiek pagamino. Vis dėl to jis egzistavo nepaisydamas tos ne visados teisingos informacijos. O jeigu praneštų, kur duoda paklodes, indus arba batus – o! Arbatinukus, sofas, dešrą! Kur ėmė pardavinėti antklodes, kojines, Achmatovos knygas! Bet ne. Suruošti tokią Chodynką valdžia neleistų. Šito bijojo labiau už viską.”

Atsiprašau, bet kas yra “Chodynka”, as nežinau.

Advertisements

2 thoughts on “Mergaitė iš “Metropolio”

  1. Jurgita, gal nebūtų užkliuvę Romantiškos fermos, jei tei nabūtų nuolatinis trukdis skaitant knygą. O čia ne vienas toks siurprizas, kad senelis dirbo ABC, tėtė DFG, o išvažiavau į RF. O kas kur kur, jau suprask kaip nori. Ir čia skaitosi alia grožinė literatūra?

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s