Home » Recenzija » Penkiasdešimt jo niuansų arba kaip mano vidinė deivė skaitė populiarią erotinę literatūrą

Penkiasdešimt jo niuansų arba kaip mano vidinė deivė skaitė populiarią erotinę literatūrą

Ką tik baigiau skaityti E. L. James “Fifty Shades of Grey”
Nežinau nė nuo kurio galo pradėti šitos knygos aprašymą.
Žinojau, kad labai populiari, net žinojau apie ką ji, bet nebuvau skaičiusi nė vienos teigiamos recenzijos.

Knygų mugėje man viena leidykla nemokamai padovanojo šitą knygą eknygos pavidalu, tai taip neplanuotai ir perskaičiau savo pirmąją knygą iPhone.

Galima sakyti, kad aš praradau elektroninės knygos nekaltybę, tuo pačiu metu, kai knygos herojė Anastasia prarado savo nekaltybę nuostabiajam, gražiajam milijardieriu, graikiškajam dievui adoniui Christian Grey.

Anastasia, 22 metų studentė vieną dieną susipažįsta su tuo fantastišku Christian Grey, ir jis jai pasiūlo BDSM (į detales nelįsiu ir smulkiau neaiškinsiu, nes mano tėvai reguliariai skaito šitą blogą 😉 ) santykius. Vyrukas rimtai į tą reikalą žiūri, savo bute turi įsirengęs atskirą kambarį (“Red Room of Pain”) tam reikalui , o Anastasijai pakiša pasirašyti ilgiausią kontraktą, kuris reguliuotų jų roles tiek tame raudonajame kambaryje, tiek jos valgymo įpročius, tiek privalomas jai treniruotes, dar į namus iškviečia jai gydytoją, kad ši išrašytų Anastasia kontraceptinių tablečių (Creepy!).

Žodžiu, tas Christian Grey yra siaubingai kontroliuojantis tipas, sekantis Anastasijos kiekvieną žingsnį, o ji į tai žiūri visai atlaidžiai, na maždaug “jei kontroliuoja, tai reiškia, jog jam rūpiu”. (Anastasia, pagalbos linijos moterims numeris yra 8 800 66366)

Knygoje veiksmo kaip ir nėra, išskyrus ilgas ir aiškiai aprašytas sekso scenas, ir trumpučius intermezzo, kurių paskirtis perkelti veikėjus tai į vieną tai į kitą vietą, kur jie vėl gali užsiimti seksu.
Tik prašau niekam nesakykit, kad skaitydama knygą aš šimtą kartų varčiau akis, nes kiekvieną kartą, kai knygos herojė Anastasia tai padarydavo, tas jos milijardierius dominatorius (koks yra lietuviškas terminas?) ją bausdavo tame kambaryje… Tai tikrai nenoriu, kad jis atsibelstų pas mane, pavadintų “baby” ir pradėtų kažką vapėti apie bausmę.

Yra toks švediškas išsireiškimas “skämskudde” – gėdos pagalvė. Tuoj paaiškinsiu, ką jis reiškia.
Įsivaizduok,  kad sėdi ant sofos, žiūri kokią nors laidą, kur dalyviai elgiasi  taip, kad norisi slėptis, kad tau kaip žiūrovei/-ui yra gėda, kad jauti poreikį paslėpti veidą pagalvėje tokiu momentu. Pažįstama situacija? Tai va. Aš didžiąją dalį knygos taip skaičiau su tokia gėdos pagalve. Labai jau juokinga tarpais buvo, kartais taip nevykusiai aprašyta, kad akių nebuvo kur dėti. Garsiai skaičiau ištraukas K. ir mes abu kvatojom ne iš to, kas aprašoma, bet KAIP taip daroma.

E.L.James seksą aprašo tiesiai šviesiai, daugiau pornografiškai nei erotiškai, tad jokių metaforų apie sprogstančius pumpurus, slaptus sodus, gazeles ir vynuogynus, čia nėra. Ir labai gerai, kad nėra, nes sekso scenos trunkančios dešimtimis puslapių su ištryptų rūtų metaforomis, būtų siaubingai skausmingos (cha cha) , ir labai greitai pasimato, jog  rašyti apie seksą be užuolankų yra sunkus reikalas.
Kai kurios scenos labai jau tokios nuvalkiotos ir stereotipinės: Christian vienu rankos mostu nušveičia visus popierius nuo rašomojo stalo, ir ant to stalo “paima” Anastasią. Šita scena egzistuoja kas antrame filme, kur herojus ir pinigingas verslininkas. Net ir seriale “Auklė” veikėjai vis lipdavo ant to stalo kabinete.

Literatūriniu požiūriu knyga yra siaubinga. Joje pilna pasikartojimų: herojė vis prikanda lūpą, varto akis,  jos vidinė deivė (inner godess) yra minėta kokius 50 kartų: “mano vidinė deivė šokinėja iš džiaugsmo bla bla bla. mano vidinė deivė atrodo taip lyg kas iš jos būtų atėmęs ledus”  ir vis minima, kad Christian Grey kvepia dušo žele.
(Nors ta “vidinė deivė”, nemeluosiu, ir teikė knygai tam tikro šarmo, buvo nuolatinis humoristinis intarpas ).
Taip pat gana smagūs buvo elektroniniai laiškai tarp Anastasia ir Christian, juose pilna sąmojo ir kandžių juokelių.

Kai kurie dalykai man knygoje atrodė visai neįtikėtini. Pavyzdžiui tai, kad Anastasia neturi elektroninio pašto, savo kompiuterio. Nereikia čia lialia. Universitetuose studentai automatiškai gauna elektroninį paštą, o kaip pabaigti universiteto studijas JAV be kompiuterio tai neįsivaizduoju.
Be to, ji sugalvoja pagooglinti Christian Grey tik praėjus kokiam mėnesiui po jų susipažinimo. Really? Pradedi eiti į pasimatymus su vienu turtingiausių magnatų (o taip, žinoma, jis turi nuosavą lėktuvą ir piloto licenziją sraigtasparniui), bet į galvą neateina net suvesti jo vardo į paieškos laukelį…

Skaičiau ir piktinausi, kad Christian Grey net is sužinojęs, kad Anastasia neturi absoliučai jokios seksualinės patirties, vistiek kiša jai savo paties preferencijas, visai nepalikdamas erdvės jos pačios apsisprendimui,  bet labiausiai erzino tai, kad  Anastasia pati savęs net neklausia, ar tai JOS pačios norai, ar tik nenoras nuvilti Christian.

Va čia tai meilė…
“Kodėl tu neatsakei į mano emailą iškart? “

Nemaloniausia skaityti šitą knygą dėl Anastasia požiūrio į santykius.
Jai atrodo visai normalu, kad Christian Grey aiškina jai, kada ji gali vairuoti savo mašiną, kad jis jiems nesusitarus įsiveržia į jos namus, kad seka paskui ją, kai ji važiuoja susitikti su tėvais, kad  žaidžia su ja “mind games”.
Ji nuolat įsitempusi, nes bijo Christian reakcijos į tai, ką ji sako ir daro, nes jis nuolat įtarinėja ją flirtuojant su kitais vyrais.
Bet Anastasia tokį jo elgesį romantizuoja. Ji žiūri į Chrstian kaip į projektą, t.y. manosi galinti jį pakeisti su savo meile, nes tiek jis, tiek ji aiškina Christian elgesį nenusisekusia ankstyvąja vaikyste.

Žodžiu, tipinis “Gražuolės ir Pabaisos variantas”: nesvarbu, kad Pabaisa Disnėjaus filme šaukia ant Belle, išmeta jos tėvą, ją pačią laiko užrakinęs kambaryje, o kai ji nesutinka vakarieniauti su juo, palieka ją be maisto. Bet Belle vistiek dainuoja “There’s something sweet /And almost kind /But he was mean and he was coarse and unrefined/But now he’s dear, and so unsure”.

Youtube radau labai juokingų knygos skaitymų su komentarais, žvygauju juos žiūrėdama.
Apie knygą taip pat rašė Voras tinkle, Knyga ir maistas, panavijos vasara, Nereguliarios transliacijos iš Melburno
O angliškai skaitantiems siūlau porą citatų iš  (jos labai tipiškos ir gerai atspindi knygos stilių):

““Does this mean you’re going to make love to me tonight, Christian?” Holy shit. Did I just say that? His mouth drops open slightly, but he recovers quickly.
“No, Anastasia it doesn’t. Firstly, I don’t make love. I fuck… hard. Secondly, there’s a lot more paperwork to do, and thirdly, you don’t yet know what you’re in for. You could still run for the hills. Come, I want to show you my playroom.”
My mouth drops open. Fuck hard! Holy shit, that sounds so… hot. But why are we looking at a playroom? I am mystified.
“You want to play on your Xbox?” I ask. He laughs, loudly.
“No, Anastasia, no Xbox, no Playstation. Come.”… Producing a key from his pocket, he unlocks yet another door and takes a deep breath.
“You can leave anytime. The helicopter is on stand-by to take you whenever you want to go, you can stay the night and go home in the morning. It’s fine whatever you decide.”
“Just open the damn door, Christian.”
He opens the door and stands back to let me in. I gaze at him once more. I so want to know what’s in here. Taking a deep breath I walk in.
And it feels like I’ve time-traveled back to the sixteenth century and the Spanish Inquisition.
Holy fuck.””

” My body convulses around him, and I come, loudly calling out a garbled version of his name into the mattress, and Christian follows with two sharp thrusts, and he freezes, pouring himself into me as he finds his release.”

“I had no idea giving pleasure could be such a turn-on, watching him writhe subtly with carnal longing. My inner goddess is doing the merengue with some salsa moves.”

“I close my eyes, feeling the build up… pushing me higher, higher to the castle in the air.”

“Look at me,” he breathes, and I stare up into his smoldering gray gaze. It is his Dom gaze – cold, hard, and sexy as hell, seven shades of sin in one enticing look.”

K.Ž.G

Advertisements

14 thoughts on “Penkiasdešimt jo niuansų arba kaip mano vidinė deivė skaitė populiarią erotinę literatūrą

  1. Tai dabar iminkim misle – kodel si knyga tokia populiari? Tinkamas marketingas? – visiems idomu, koks gi ten porno? Ar siaip naujas populiarus serialas? Koks cia fenomenas? Beje, dabat nauja banga prikelti seniau parasytas nespausdintas knygas is numirusiu ir deti ant knygos virselio – kai fifty shades of grey dar nebuvo parasyta, sita knyga jau egsitavo – ar kazkoks panasus bla bla.

  2. Ko tai nesiseka man čia pakomentuoti paprasčiausiai užpildžius formą 😦
    Bet gi koks juokingas atsiliepimas. Kikenau skaitydama ir vien tik dėl jo turbūt kadanors perskaitysiu šią knygą 🙂 Nes prisiminsiu atsiliepimą ir vėl kikensiu 🙂

  3. Aš manau, jog perkama todėl, kad
    1) išreklamuota, visų skaityta, tai ir man smalsu
    2) pornografija perkelta iš užkaborio ar miegamojo į saloną. Toks atvejis, kai gali prisipažinti skaičiusi knygą, bet tuo pačius neimplikuoji, kad darei kažką slapto, nepriimtino ir pan.
    Ir visai teigiama, kad pagaliau pornografiją galima diskutuoti taip, kaip dabar ji yra diskutuojama šitos knygos pasekoje.

    3) tekstas nevargina galvos. Jokių sudėtingų minčių, jokių sunkių pastraipų ir t.t. Knygynio veiksmo irgi labai mažai (bet užtat Raudonajame kambaryje to veiksmo pilna 🙂 ).
    Harlequin romanų mylėtojai pagaliau džiaugiasi, kad knyga, rašyta pagal Harlequin kanoną išsiveržė už Harlequin knygai apibrėžtų ribų. (Nesu Herlequin mylėtoja, bet porą Harlequin meilės romanų esu skaičiusi. Hmm..pamelavau. Daugiau nei porą. )

  4. K.Ž.L. o tu neskaitysi? Jau apsisprendei?

    Nu tas porno tikrai nėra ekstremalus (reik baigti rašinėti, nes mano tėvai skaito šitą blogą), bet neperskaitęs nesužinosi. Christian aiškina Anastasijai, kad jis neužsiima vaniliniu seksu (atseit įprastu), bet ekstrymo knygoje (ne vanilės) tai nėra daug.

    • Aš išsireikšiu šitaip: niekam niekda nedovanočiau šitos knygos, nei geriausiai draugei, nei sesei, nei vyrui.,
      Rašliava kaip ir bet koks Harlequin romanas.
      Ir pati dabar žinodama, kas ten per “kūrinys” už jį nemokėčiau.

  5. As sia knyga gavau dovanu Londono knygu mugeje praeitais metais (popieriniam variante) ir perskaiciau nes studijavau leidyba ir tiesiog idomu buvo kodel cia toks fenomenas. Siam straipsniui labai pritariu. O kodel perka? Manau, perka 90% tie, kurie perskaito viena knyga per metus arba per 5 metus. Gi labiausiai linksniuojama knyga siuo metu, tai kas gi daugiau saus i galva. Reikia gi pasiduoti bangai. Drasi knyga, drasi autore. Su tuo ja ir sveikininam. Bet ne su kuo kitu. Aciu uz demesi.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s