Home » Grožinė » Mano pirmoji savižudybė

Mano pirmoji savižudybė

P1200076

Vos tik pasiėmiau knygą iš bibiotekos, o naujasis knygnešys Marius Burokas vos ne tą pačią dieną ėmė ir įdėjo į savo rekomenduojamų paskaityti sąrašą.

Kas labiausiai iš knygos įsiminė?

Atvirumas. Drąsus, nuogas, toks tikras jausmas, lyg geluonies, kaip sakant.

Šmaikštumas. Kaip P.Roth traukia per dantį žydiškumą, taip J.Pilch šiepia liuteroniškumą, puritonišką taupumą ir daiktų viršenybę prieš žmogų (čia ir iš sovietmečio, aišku, kai iš po stalo gautas daiktas būdavo dangstomas užklotais nuo dulkių ir garbingai atidengiamas prieš svečius pasipuikuoti). Kaip kitaip galima taip atvirai kalbėti ir neatrodyti apgailėtinai, jei ne su gera šmaikštumo dozė? Tarsi herojus/autorius sakytų – gerai suprantu, kas su manim dedasi, gal ir nesąmones darau, bet dedasi, neapsimetu, kad nesideda.

Nepakeliama būties lengvybė. Nepakeliama dėl vienatvės, atvirumo ir lengvybė dėl gero humoro su sugebėjimo prajuokinti skaitytoją (mane čia, kiti gal verkia, nežinau).

Dešimt pasakojimų, vienas paskui kitą pasakoja apie herojaus sėkmes ir nesėkmes. Apie vienatvę, apie norą moterų ir jų paiešką (tiek jaunystės dienom, tiek, kai jau virš penkiasdešimt), beveik virstančia į maniakišką jų persekiojimą; apie kitas moteris – mamą ir bobulę, pastarosios paveikslas toks marqueziškai žavingas (bobulė turi paslaptingą spintą ir dar jai dvasios praneša apie artėjančią kokio nors artimo ar kaimyno mirtį). Dar apie draugystę, šeimą, tai, kas dedasi už užuolaidomis aklinai uždengto lango – vieni pykstasi, kiti skandalus kelia (dėl, pavyzdžiui, nesantuokinės meilės įrodymų kišenėse, o įrodymų išmesti nevalia, nes daiktas – nosinė – gi vos ne naujas, kaip čia išmesi), treti planuoja savižudybę nr. 1. Velniai dedasi už tų užuolaidų, kaip gi kitaip.

jerzy

**

PS Žiūriu, kad tuoj pasidarysiu lenkų rašytojų fanė – po to, kai įsimylėjau Mysliwski “Traktatą apie pupelių gliaudymą”, visai nieko suskaičiau Gombrowicz “Apsėstuosius” ir dar patiko Jerzy Pilch pirmoji savižudybė!Man pačiai siurprizas. Ką dar lenkų skaityti (lenkiškai, beje, nemoku)

Advertisements

8 thoughts on “Mano pirmoji savižudybė

  1. skaityk Pilchą toliau: “Kiti malonumai“ (2001) ir „Stiprusis angelas (2002) lietuviškai. Nebent nepatinka alkoholinė literatūra, tada “angelą”, kuri syra tokio sliteratūros šedevras, reiktų praleisti.

  2. Jerzy Pilch “Stiprusis angelas” yra vienas mano mėgstamiausių romanų. Kaip ir “Mano pirmoji savižudybė”, taip ir tas romanas yra persmelktas tragizmo ir ironijos. Pagrindinis veikėjas pasakoja savo gydymosi nuo alkoholizmo istoriją – lietuviams, manau, tai aktuali tema, tačiau ta knyga gali turėti ir neigiamą poveikį žmogui, nes alkoholizmas joje toks tragikomiškas atrodo.

    Taip pat skaičiau šio autoriaus ir “Kiti malonumai”, ten taip pat graži kalba, nuostabūs sakiniai, o šiaip – absurdiška istorija apie tai, kaip pas vyrą į kaimą atvažiuoja jo meilužė ir jis ją slapsto nuo šeimos.

    Iš lenkų dar esu skaitęs Olga Tokarczuk “Dienos namai, nakties namai”, bet ši knyga nepaliko jokio įspūdžio, gal dėl niūrios nuotaikos. Ir dar yra Pawel Huelle “Mercedes-Benz. Iš laiškų Hrabalui”, toks paprastas, lengvas skaitalas. O iš Gombowicziaus man irgi patiko “Apsėstieji”, rekomenduoju dar perskaityti ir “Kosmosą” – labai neįprasta knyga, bent jau man.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s