Strekaza ble

strekaza

“Ši knyga skirta ne moterims.

Ir moterys jos niekada nesupras.”

Čia autorės taip parašyta ant knygos viršelio, ką aš begaliu pridurti būdama moteris (nors, kai ant manęs sako “moteris”, man atrodo, kad kalbama apie kažką kitą, nes moterim nelabai jaučiuosi. Kuo jaučiuosi? Mergiote kokia, patrakėle, dar kuo nors. Moteris tai jau rimta ir man atrodo, kad aš ne tokia. Na, ne tokia rimta.). Pagalvosit, kad perkaitau liepos karštyje? Gal. Kas žino. Nors Dievas su manim dar nekalba.

“Jeigu jūs kalbate su Dievu, – tai malda, o jeigu Dievas su jumis, – tai šizofrenija.” Aha, pasiskaitykit, ne to sužinosit. Sužinosit, bet nebūtinai suprasit (ypač, jei esat moteris). Bet galbūt juoksitės, o gal liūdėsit, ypač, jei esat vyras.

O visa knyga man kvepia “Žuvim ir drakonais”. Lyg būtų buvusi parašyta po “Žuvų ir drakonų”. Galbūt jau pleveno kažkur erdvėje, o gal jau gulėjo stalčiuje arba galvoje. Kaip ir drakonuose visas veiksmas man vyko Algirdo gatvėje. Sakyčiau, gal Algirdo 22, tik ten geležinių vartų nėra, tai teko įsivaizduoti. Nieko tokio, įsijaučiau kaip reikalas ir karštis čia niekuo dėtas – pas mane ir darbe, ir namie – kondicionierius ble.

Džozefas Antonas = Salman Rushdie

rushdie vir

Oho, “Šėtoniškos eilės” savo eilės mano lentynoje laukia nuo 2002 m. Kalėdų (Renatos Kalėdų senio dovana). Kantriai laukė, greičiausiai, kad galėčiau tinkamai įvertinti ir su tinkama pagarba skaityti, nes po ką tik perskaitytos autoriaus autobiografijos knyga įgauna kitokį kontekstą, gal ir kitokių prasmių?

Perskaičius “Paskutinį Mauro atodūsį” Salman Rushdie tapo vienu mėgstamiausių mano rašytojų, todėl man pačiai gan keista, kaip net dvi šio autoriaus knygos stovi mano lentynoje neskaitytos. Bet kartu ir džiugu, nes dabar galėsiu su pasimėgavimu išgerti, kaip kokį taurų dešimti metų brandintą gėrimą. Seniau gi nė mados nebuvo, o ir galimybių, skaitant knygą pašniukštinėti apie autorių, tad ir visos Rushdie skaitytos knygos mano galvoje gyveno atskirus, nuo autoriaus nepriklausomus gyvenimus. Dabar truputį kitaip. Žinoma, turint omenyje knygos apimtį, vėl reikia trupučio kantrybės ir rankų stiprybės nešiojantis knygą, bet manau, kad bet kuriam Rushdie mylėtojui autoriaus autobiografija bus smagus skaitymas, praversiantis duris į fantastiškos fantazijos prikimštą galvą, originalų požiūrį, atskleis poelgių motyvus ir pačius poelgius.

rushdie nuotr

Kaip jau atskleista knygos aprašyme, knyga pradedama 1989 m. vasario 14 d. aprašymu, kai autorius sužinojo, kad už “Šetoniškas eiles” jam yra paskalbta fatva ir bet kurio save gerbiančio fundamentalisto garbė ir tiesus kelias į rojų yra autorių nužudyti. Galbūt, kai šitie žodžiai, užrašyti ant knygos atvarto nuskamba, kaip kažkoks įdomus faktas apie autoriaus gyvenimą, tačiau ilgoje ir storoje knygoje skaitytojas ilgai gyvena su besislapstančiu autoriumi, praradusiu savo tapatybę, praradusiu teisę turėti savo namus, normalią šeimą ir susitikimus su draugais bei mylimaisiais, auginti vaikus, keliauti (niekas papraščiausiai nebeįsileidžia į lėktuvą). O tuo pačiu metu deginamos autoriaus knygos (žinoma, jų net neperskaičius), rengiamos demonstracijos, sproginėja knygą parduodantys knygynai, žudomi knygoe vertėjai, šaudoma į leidėjus…

fatwa

fatwa2

fatwa3

rushdie_fatwa

O kitoje barikadų pusėje draugai apgyvendina rašytoją savo namuose (su krūva apsaugininkų, policininkų ir šarvuotų limuzinų vairuotojų – ir taip beveik dešimt metų kasdien), knygynų darbuotojai protestuoja prieš savo darbdavius, atsisakančius pardavinėti knygą, paprasti žmonės vaikšto įsisegę ženklelius “I am Salman Rushdie”, knygos į ją uždraudusias šalis, tarp kurių ir autoriaus gimtoji Indija, žinoma, įvežamos nelegaliai, įvairūs rašytojai ir intelektualai pasirašinėja peticijas, raginančias ginti žodžio laisvę, atšaukti fatvą. Skaitant visus šiuos įvykius, visą laiką šalia ėjo dabartinių įvykių Ukrainoje paralelė, kai šaliai agresorei dėl įvairiausių ekonominių ir politinių priežasčių yra nuolaidžiaujama, mykiama ir jokiais būdais nesakoma tiesa į akis. Kai eilinį kartą auka yra kaltinama išprovokavusi konfliktą. Net juokinga skaityti, kai Danija, gindama savo sūrio į Iraną eksportą, atsisakė įsileisti autorių į šalį, panašiai ir Lietuvoje gi su Rusija ir sviestu, ar ne? Laikas apsisuko ir vėl grįžtame prie to pačio – vakarų fronte nieko naujo?

Šita knyga yra tikras lobynas. Ji prikimšta įvairiausiomis pavardėmis (labai gaila, kad nėra jokių išnašų apie minimus žmones – į knygos pabaigą pradėjau visus googlinti, gaila, kelionės metu šios galimybės nelabai turėjau), knygų ir filmų pavadinimais – eik iš eilės ir švieskis. Šiaip dažnai tenka nesutikti su visokiomis rekomendacijomis ir įžymybių komentarais ant knygos viršelio, bet šį kartą Le Point antraštė “Trileris, epas, politinė esė, meilės istorija, odė laisvei” visiškai atspindi knygos esmę, ypač “Odė laisvei”.

Rushdie ir Bono, susikeitę akiniais
Rushdie ir Bono, susikeitę akiniais

O U2 daina ir klipas “The Ground Beneath Her Feet” pagal Rushdie knygą “Žemė po jos kojomis” iš viso palieka mane apsalusią… Pasiklausykime

 

Eigulio duktė: byla F117

eigulio-dukte-byla-f-117_1

Kai jau sakiau, kad šiemet jau neskaitysiu jokių storų plytinių knygų, eilinį kartą prisikalbėjau ir vos ne iš eilės perkaičiau tikriausiai storiausias buvusias “einamojoje” lentynoje – Agnės Žagrakalytės “Eigulio dukterį” ir Salman Rushdie autobiografiją. Apie “Eigulio dukterį” jau buvau minėjusi čia, o ir sau knygą nusipirkau du kartus – vieną kartą knygų mugėj, na, kaip gi be autografo, o kitą kartą atostogaudama, kai norėjau lietuviško teksto, kurio neperskaityčiau per vieną dieną, kai turi daug skaitymui skirto laiko. Tai greičiausiai situacija, kai skaitymui laiko daug, o knyginio pasirinkimo beveik kaip ir nėra, išgelbėjo knygą ir aš ją perskaičiau, nes, toks jausmas, kad jei būčiau turėjusi daug pasirinkimo, tai įpusėta knyga būtų kur nors krūvose aplink mano lovą, bet ne rankose.

Ne todėl, kad knyga būtų neįdomi, tiesiog gal ji per daug ištęsta, bet, kadangi knygą rašė ne autorė, o dvasios, tai, kaip sakant, prieš vėją nepapūsi – kiek jau liepė rašyti, tiek autorė ir rašė. Be to, tai yra autorės giminės istorija – nevalia trumpinti ir išmesti to, kas galbūt kitiems nelabai įdomu, ar užsitęsė. Šiaip net sakyčiau, kad knyga yra savotiška lietuviško kaimo darbų enciklopedija, kaip kokie Donelaičio metai – pavasaris, vasara ir t.t. Todėl, tiems, kas visai su kaimu nesusijęs ar nesidomi tais metų laikų darbais, tikriausiai su antrąja knygos dalimi neverta prasidėti. Kadangi mano ryškiausi vaikystės prisiminimai yra būtent iš kaimo ir didžioji dauguma, žinoma, susiję su visokiais darbais, tai man tos darbų aprašymo vietos labai neprailgo, galiausiai, jei jau labai snūdas ima, galima gi ir praversti iki tos vietos, kur veiksmas pajuda. Tai va. Summa summarum galiu pasakyti, kad pirmoji knygos dalis, gal kokie 200 puslapių iš beveik 600 yra toji greitai suskaitoma įdomioji dalis, kurią tikrai verta paskaityti, nes ten, ohoho, čigonės suviliotas turtingas lietuviatis ūkininkaitis, visokios pranašystės, užkeikimai ir prakeiksmai, meilės, nemeilės, čigoniški genai ir lėkimai pašėlusiais žirgais. Likusį knygos įdomumą reikia susirankioti iš lėtai tekančių likusių puslapių. Su trupučiu kanktrybės. Perskaičius dar norisi susipakuoti ir keliauti pas močiutę užrašinėti savosios istorijos.

Tokia įdomi situacija – knyga man patiko, bet nežinau, kam rekomenduočiau ją skaityti. Na, greičiausiai ne KŽG. Čia panašiai kaip iš serijos, parekomenduok, ką nors gero, bet lengvo ir negruzinančio. Hmm.

Dancer

dancer 1

Baletas yra mano kita gyvenimo meilė, tikriausiai mažesnė, nei knygos, nes blogo apie jį nerašau, bet mielai paskaitau baleto artistų autobiografijas, bioagrafijas ar štaip tokias fiction knygas apie baleto žvaigždes.

Nors knygos sumanymas įdomus – Rudolfo Nurijevo paveikslas kaip mozaika dėliojamas iš jo paties ir jo aplinkos žmonių (draugų, kolegų, partnerių) pasakojimų, nežinau, ar aš klausiau knygos labai išblaškytai, su pertraukomis, ar vis dėlto autoriui buvo sunkoka tokią kūrinio struktūrą suvaldyti. Skaitydama tokio pobūdžio knygas, vis grįžtu prie to paties klausimo – ar prieš imdama knygą į rankas turiu perskaityti trumpą herojaus biografiją kokioj Wikipedijoj, ar ne? Ar turiu pasikliauti kūriniu tikėdamasi, kad jis atskleis apie herojų viską, ką iš tikrais gyvenimais gindžiamos knygos norėčiau sužinoti ir, žinoma, dar daugiau (autoriaus unterpretaciją). Suprantu, kad čia ne faktų rinkinys, tačiau visokie lyriniai nukrypimai į pasakotojų asmeninius gyvenimus, nieko neatskleidžiantys apie pagrindinį herojų, man buvo truputį per dažni.dancer 2 Ir perskaičius lieka toks jausmas, kad kaip ir žinai daug apie Nurijevą, bet kartu ir nelabai žinai, nes gal čia ką nors savavališkai painterpretavai. Visokios neaiškios juodosios skylės. Panašų jausmą jau turėjau su Zeldos Ficdžerqald istorija – perskaitai ir keliauji naršyti internetą -pirmiausia, aišku,  dėl nuotraukų, bet  ir dėl biografinių detalių patikslinimo ar šiaip sugaudymo.

Nors autorius ruošdamasis knygos rašymui gyveno Rusijoje, man atrodo, kad rusiškoji knygos dalis kiek šabloniška, ne rusiška – labai jaučiasi, kad parašyta vakariečio arba vakariečių skaitytojui. A.Makine niekada taip neparašytų, žinoma, nereikia ir tikėtis, kad parašytų, kaip Makine, bet vis tiek, kai imu knygą į rankas, tai tikiuosi gi.

Vidutiniška knyga. Jei nebūtų apie baletą, tai nieko labai įdomaus man ten ir nebūtų.

 

 nb_pic_10

Man Booker Long List 2014

man booker 2014

Kadangi blogas man yra ir savotiška informacijos kaupykla, kurioj žinau, kad galiu greitai rasti visus svarbius sąrašus, tai įkeliu detalų ilgąjį sąrašą. Šis Man Booker pirmą kartą įtraukė anglų kalba parašytus romanus iš viso pasaulio. Sąraše yra vienas Bookerio laimėtojas, kurio aš neįveikiau, – Howard Jacobson, taip pat ankščiau nominuoti autoriai – Ali Smith, David Mitchell. Amerikiečių autoriai: Richard Powers, Siri Hustvedt, Joshua Ferris and Karen Joy Fowler.

Trumpasis šešių knygų sąrašas – rugsėjo 9 d.

Laimėtojas – spalio 14 d.

Daugiau detalių apie knygas čia.

To Rise Again at a Decent Hour, Joshua Ferris (Viking)
The Narrow Road to the Deep North, Richard Flanagan (Chatto & Windus)
We Are All Completely Beside Ourselves, Karen Joy Fowler (Serpent’s Tail)
The Blazing World, Siri Hustvedt (Sceptre)
J,  Howard Jacobson (Jonathan Cape)
The Wake, Paul Kingsnorth (Unbound)
The Bone Clocks, David Mitchell (Sceptre)
The Lives of Others, Neel Mukherjee (Chatto & Windus)
Us, David Nicholls (Hodder & Stoughton)
The Dog, Joseph O’Neill (Fourth Estate)
Orfeo, Richard Powers (Atlantic Books)
How to be Both, Ali Smith (Hamish Hamilton)
History of the Rain, Niall Williams (Bloomsbury)

#bookaday Diena13 Mane prajuokina

Kai skaičiau “Bridget Jones dienoraštį” kvatojau. Kai kurios jos mintys man pasirodė labal pažįstamos. Ypač kai bandai būti graži, elegantiška, nepriekaištingai atrodyti, o gaunasi…taip kaip gaunasi

C.Moran “How to Be a Women” irgi prijuokino iki ašarų, bet tuo pačiu tame tekste yra daug rimtų minčių. Tema yra labai rimta, bet C.Moran pasirenka humoro strategiją nelygybei ir antifeminizmui atakuoti.

 

enhanced-buzz-21290-1380555854-23tumblr_malz0udh9n1rv3froo1_500

#bookaday Diena12 Apsimetu, kad skaičiau

Visai neseniai perskaičiau G.Orwell 1984. Iki tol, galima sakyti, apsimetinėjau, kad ją skaičiau. Kartais man net atrodė, kad ją tikrai buvau skaičiusi, kadangi  tiek daug visur apie ją nuolat kalbama.
Nors šiaip tai tiesiai į akis nemeluoju, jog esu skaičiusi knygas, kurių nesu skaičiusi.
Išskyrus vieną kartą kai melavau apie Dostojevskio “Nusikaltimą ir bausmę”. Ją esu kelis kartus pradėjusi, bet niekaip neužbaigiau
index

Karštis

1344572337418_8416902Niekas geriau nenusako šios dienos kaip šita Jane Austen citata.
Man labai patinka angliškas išsireiškimas Heat wave- karščio banga. Nusako to būseną, kai kaitra kone paralyžuojanti, kai atrodo jog viskas slenka kažkai lėtai, lyg būtum po vandeniu, kai taip karšta, kad net sunku kvėpuoti. Karščio banga.

Labiausiai man įsiminę karščio aprašymai:

#bookaday Diena10 Knyga, kuri primena man žmogų, kurį myliu.

Vienas meilės privalumų yra tas, kad kartu su įsimylėjimu pasikeičia ir pasaulis.  Mano K parodė man daug naujų dalykų, ir mano pasaulis padidėjo, išsiplėtė: pvz, pradėjau klausytis “Depeche Mode”, išmokau daug apie kompiuterinės įrangos testavimą ir pradėjau skaityti fantasy ir science fiction. (K išmoko lietuviškai ir atrado “Foje” muziką) 000422
Pamačiusi jo knygų lentyną, ėmiausi skaityti J.R.R. Tolkien “Žiedų valdovo”, nes iki to tai buvau visiškai atsižegnojusi nuo fantasy (dėl ko kaltinu leidyklos “Eridanas” viršelius, ypač tuos seksistinius, ir mokyklinės programos norą iki nukritimo pažindinti su lietuvių literatūra, o ne duoti platesnį supratimą apie žanrus ir jų  vystymąsi).
Bet jei jo lentynoj būtų buvusios P.Coelho knygos? OMG. Turbūt būčiau irgi skaičiusi. 😉

Tai būtent J.R.R. Tolkien knygos man primena pačią pačią mano ir K. įsimylėjimo pradžią. Aš net bandžiau jį pusiau juokais pusiau rimtai perkalbėti mūsų duktai duoti antrą vardą Galadriel.

K.Ž.G

#bookaday Diena9 “Filminis” viršelis

Nuolat zyziu apie knygų viršelius. Ypač tuos fotografuotus, kuriu stengiuosi vengti.
Bet kartais vistiek nusiperku ir per daug akim nevartau.Pirmas toks viršelis, kurį prisiminiau yra Ian McEwan “Atonement” (lietuviškai “Atpirkimas)
Įdomu, kai kurie viršeliai fokusuoja ties Briony, o ne jos vyresne sese Cecilia ir Robbie, kaip kad tai daro “televizinis” viršelis.
Man, ko gero, labiausiai patinkantis viršelis yra su ta mergaite, sėdinčia ant laiptų. Jame atsispindi pirmoji knygos dalis. McEwan tos dienos aprašymas, man yra vienas pačių gražiausių, be galo estetiškas, detalus, psichologinis, vienas geriausių kokius esu skaičiusi.
atonement

 

 

 

 

 

 

 

 

Amy-Brazier-Atonement-book-cover-atonement-24569764-844-542

 

 

 

 

 

 

bookdesign13

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Atondement

 

 

 

 

 

 

 

 

 

atonemdent

 

 

 

 

 

 

 

 

 

a2e1476770690568216428d0b9fde0a9

Haris Puodžius ir truputį nevioletinis autobusas

Gera naujiena visiems Hario Poterio mylėtojams.  Vakar J.K.Rowlings internetiniame puslapyje Pottermore publikavo naują tekstą apie Harį Poterį. Hariui Poteriui dabar 34metai (aš ir jis esam beveik vienmečiai),  ir tekste atskleidžiama, kaip jis laikosi ir ką jis veikia. Jei norit skaityti visą tekstą, reikia prisiregistruoti Pottermore, o trumpą santrauką galima paskaityti čia.

Hari, ką tu veiki? Irgi moki sąskaitas? Eini į tėvų susirinkimus? Moki paskolas? Pripūtinėji iki nualpimo vaikų maudymosi baseinus sode?
Hari, ką tu veiki? Irgi moki sąskaitas? Eini į tėvų susirinkimus? Moki paskolas?


Su savo penkiamečiu neseniai pažiūrėjau visą pirmąjį Hario Poterio filmą. Pagaliau galime kartu “poteriauti” (taip sako mano tėvelis, kai aš skaitau HP knygas) ir mano jausmas, kad tai pagaliau įvyko buvo kaip iš Hendelio “Mesijo”: Hallelujah!
Kadangi apie Harį Poterį namuose kalbame dabar daug, tai buvo pats laikas iš naujo perskaityti visas knygas. Skaičiau ir… susinervinau. Tekstas kažko kliuvinėjo, sakiniai atrodė kapoti. Pasiėmiau anglišką tekstą ir palyginau, ir paaiškėjo, kad mano susierzinimas nebuvo be priežasties.
Zitos Marienės vertimas tarpais yra tikrai geras. Ji sugeba padaryti teksta gyvą, dažnai parenka tinkamus lietuviškus atitikmenis, žodynas yra turtingas. Bet… Labai trūksta nuoseklumo. Vienos vietos išverstos, mano nevertėjiška  (o gal neverteliška, cha cha )nuomone, puikiai, o kitos tai “bele kaip”.

Pirmiausia dėl vardų vertimo. Germione Granger versta kaip Hermiona Įkyrėle, Draco Malfoy – Drakas Smirdžius, Oliver Wood – Medis.  Nesuprantu, kodėl vienus vardus versta, o kiti palikti neversti (Haris Poteris, Arturas Vizlis). Ir iš kur ištraukti tie “Įkyrėlė” ir “Smirdžius”?

Paskaičiau tik 30 “Haris Poteris ir Azkabano kalinys” puslapių ir radau tokių neaiškumų, klaidų:

Lietuviškame vertime: “Durslių šeimynėlė, gyvenanti Ligustrų gatvės ketvirtame name, ir gadino Hariui atostogas. Jie buvo žiobarai, taigi į magiją žiūrėjo viduramžiškai” (8psl)
Angliškas tekstas “The Dursley family of number four, privet Drive, was the reason that Harry Potter never enjoyed his summer hollidays. Uncle Vernon, Aunt Petunia and their son Dudley, were Harry’s only living relatives. They were Muggles, and they had a very medieval attitude towards magic”
Antras sakinys išvis dingo iš lietuviško teksto.

Dinginėja ir pavieniai reikšmingi žodžiai : “one week into school holidays” versta “pačią pirmą savaitę” (8psl)
“”I DON’T KNOW WHAT SCHOOL YOU’RE TALKING ABOUT! NEVER CONTACT ME AGAIN! DON’T YOU COME NEAR MY FAMILY” išversta “NEŽIANU, APIE KOKIĄ MOKYKLĄ KALBI. NESIARTINK PRIE MANO ŠEIMOS” (vėl dingo sakinys, 9psl)
Net veikėjai dinginėja “While Uncle Vernon, Aunt Petunia and Dudley had gone out into the front garden ” versta “Kol dėdė Vernonas su teta Petunija kieme grožėjosi “, o tai ką veikė Dudlis? (8psl)

10ame puslapyje parašyta, jog “Dursliai gražiausiai užmiršo du paskutinius jo gimtadienius”, nors originale sakoma “The Dursleys have completely ignored his last two birthdays” . Ignoruoti ir pamišti yra ne tas pats.

“our eldest son, Bill, works as a curse breaker for Gringotts Wizarding Bank” – “mano vyriausias sūnus Bilas- atkeri Gringotso banko filialą” (12 psl). Nesu magijos žinovė, bet “a curse breaker for Gringotts Wizarding Bank” ,manau, reiškia ką kitą nei atkerėti patį banko filialą

Man užkliuvo, kad lietuviškame vertime J.K.Rowling sakiniai buvo kapojami į kelis trumpesnius, ko pasekoje, kalb0s tekmė tarsi užsikirtinėjo Pvz. “Harry put the Pocket Sneakscope on his bedside table, where it stood quite still, balanced on it’s point, reflecting luminous hands of his clock”.  Lietuviškame tekste kažkodėl prireikė vieną sakinį padalinti į tris: “Haris pasidėjo Skundiklį ant stalelio šalia lovos. Stiklinėlė ramiai stovėjo. Joje atsispindėjo laikrožio ciferblatas”. (13psl) Ir tokių padalijimų labai daug, ir būtent jie man ir strigo.

-Dumledorai, juk taip seniai buvom susitikę. Kas  naujesnio? -Liūdni reikalai, Voldemortai, moksleiviai vis labaiu tingi, vis mažiau mokosi. Lietuvių kalbos egzamino neišlaikė 12 procentų abiturientų -Tu rimtai?
-Dumbledorai, juk taip seniai buvom susitikę. Kas naujesnio?
-Liūdni reikalai, Voldemortai, moksleiviai vis labiau tingi, vis mažiau mokosi.Lietuvių kalbos egzamino neišlaikė 12 procentų abiturientų
-Tu rimtai?

Radau ir daug netiksliai išverstų žodžių.
“my saurcer” išversta kaip “mano puodelis” (23psl), “bow tie” pirmą kartą išversta kaip “kaklaraištis”(20psl), bet vėliau pasitaisyta į “varlytę”.

Autobusas, kuris J.K.Rowling teste abibūdinamas  kaip “a tripple decker, violently purple bus” , lietuviškame tekste tampa “šiurpiai raudonu autobusu”. (30psl)

Kai pirmą kartą skaičiau “Harris Poteris ir netikras princas” radau vieną grubią klaidą : “Sneipas pripylė taures raudono kaip kraujas vyno i padavė seserims. Narcisa murmtelėjo ačiū, bet Belatriks tylėjo, tik varstė  brolį baisiu žvilgsniu”. Originale parašyta ” snape poored out three glasses of blood-red wine and handed two of them to the sisters. Narcissa murmured a word of thanks, whilst Bellatrix said nothing, but continued glower at Snape”. Sneipas nėra Belatriks ir Narcisos brolis, bet lietuviškas vertimas būtent tai ir teigia.

K.Ž.G

 

#bookaday Diena8 Turiu daugiau nei vieną egzempliorių

IMG_2967

Jane Austen knygų turiu daug egzempliorių. Reikia man ir angliško teksto, ir lietuviško vertimo, ir švediško.
Neseniai išėjo J.Austen “Persuasion” naujas vertimas švediškai, tai, žinoma, nusipirkau ir naująjį, o dabar skaitau ir lyginu.
Dar perku  tą patį tekstą, jei ypač gražus leidimas, įdomesnis viršelis ir pan.
Ar skaitėt “Persuasion” lietuviškai? Lietuviškai knyga vadinasi “Įtikinėjimas”, ir jei atvirai, tai tas pavadino vertimas nelabai elegantiškas.
Turiu priekaištų ir viršelio estetikai.
Man tai knygos tekstas siaubingai “pjaunasi” su viršeliu: tiek su motyvu, tiek su spalvom, man rodos, buvo prašauta pro šalį. Tokia “Shuttertockine”  estetika  labiau primena straipsnius Cosmopolitan žurnale, ar Harlequin knygų viršelius, bet tikrai ne J.Austen stilių ir image.phppasakojimą.

K.Ž.G