Home » Apžvalga » Kaukiantis malūnininkas

Kaukiantis malūnininkas

kaukiantis

Prisipažįstu, kai ėmiau šitą knygą skaityti, tai kažkaip įsivaizdavau ją visiškai kitaip. Dabar, aišku, net sunku pasakyti, kaip kitaip, na, bet kitaip. Gal kad viršelis man toks gražus? Reikėjo prisiminti crazy bobulę iš “Gudrioji nuodų virėja” – kaip ir aišku, kad iš Arto Paasilinna kažko standartiško ir ne crazy nelabai reikėtų tikėtis.

Kai Suomijos šiaurėje seną malūną nusiperka vienišas nagingas vyras, kaimiečiai džiaugiasi, kad nebereikės toli važiuoti malti grūdų, tačiau šiam pradėjus keistokai elgtis – stūgauti naktimis, vaidinti įvairiausius gyvūnus – patenkintų gretos mažėja. Na, pats keistuolis šiandienos akimis ar miesto aplinkoje galbūt net nebūtų labai keistas – kuo daugiau žmonių, tuo daugiau keistuolių, kiekvienas kaip ir nebe toks svarbus tampa, bet preito amžiaus antroj pusėj, giliam kaime, kaip ir suprantama. Gal tik toks labai didelis kaimiečių noras atsikratyti malūnininku įkišant jį į psichiatrinę ligoninę toks truputėlį perlenktas, bet tiek to. Nabagui tenka ir ten pabuvoti, pabėgti, tada ir prasideda nuotykinė knygos dalis – bėgu, gaudau, staugiu, padegu, “pasiskolinu”, statau, griaunu ir t.t. Labai greitai susiskaito. Visą laiką galvoj sukasi mintis, kiek žmonės gali būti tolerantiški, kiek nori tokie būti, kiek bendruomenės “leidžia” būti kitokiam, nukrypusiam nuo standarto.

Knygą geriausia skaityti, kai norisi pertraukos nuo labai rimtų knygų, norisi kažko greito arba crazy, arba ir to, ir to.

arto

Suomiškiausias suomių rašytojas

 

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s