Home » Apžvalga » Našlaičių prižiūrėtojo sūnus

Našlaičių prižiūrėtojo sūnus

adam 2

Susiviliojau šia knyga vaikydamasi premijų laureatų. Šioji – Pulitzerio premijos laimėtojas. O kai įkritau, tai įkritau – nukonkuravo ir internetą, ir FB ir visokius kitokius laiko gaišintojus. Dar šita knyga yra iš 2014 m. pabėgusi geriausia tų metų knyga, o kadangi 2015 m. tik prasidėjo, man neramu dėl ateinčių metų – noriu daug labai gerų knygų, o ne vienos ir dar pačios pirmosios. Bet vis tiek aplink tik karksiu – kokia gera knyga, kokia gera knyga, o tada gaunu klausimą – apie ką? Kai pasakau, kad apie Šiaurės Korėją, tai kitas klausimas – ar labai baisi?

Šiaurės Korėja. Nors laikas nėra tiksliai įvardintas, bet duodama suprasti, kad tai nesena dabartis, na, bent jau mobilieji telefonai jau yra. Tačiau nesena dabartis mums, o šiaurės korėjiečiams laikas sustojęs, ateities nėra, ateitimi rūpinasi aukščiausieji vadovai, o paprastas žmogus sustingęs kažkur ties Kinijos kultūrinės revoliucija:

Kalbėdamas su moteriške šis vyriškis rodo tam tikrus gestus, aiškiai liudijančius, kad jiedu aptarinėja kažkokį planą. Ateities reikalais, piličiai, rūpinasi valdžia. Ateitis yra jūsų vadovų rankose, ir visa, kas bus, patikėkite spręsti jiems. Taigi buvo pažeista dar viena pavyzdingo pilietiškumo taisyklė: “Susilaikykite nuo minčių apie ateitį.” Ir tuomet varnas atpažino pažeidėją esantvadą Ka, žmogų, pastaruoju metu paniekinusį visas pavyzdingo pilietiškumo taisykles: “Būkite nepaliaujamai atsidavę mūsų šlovingiems vadovams”, “Branginkite kritiką”, “Laikykitės songuno principų”, “Vykdykite kolektyvinio vaikų ugdymo reikalavimus” ir “Reguliariai atlikite kankinystės pratybas”.

Čiun Do užaugęs našlaičių darbo stovykloje. Būti našlaičiu Šiaurės Korėjoje reiškia būti ant žemiausio socialinio laiptelio, nors formaliai visi lygūs, bet našlaičiai – tie, kurie labiausiai ten, ant lygaus dugno. Jo tėvas yra prieglaudos prižiūrėtojas, bet tai Čiun Do neteikia jokių privilegijų, iš tikrųjų jis net savo vardo nežino, nes yra pavadintas vienu iš Šiaurės Korėjos kankinių vardu. Motina – gražuolė dainininkė, bet gražuolės paprastiems mirtingiesiems taip pat neprieinamos – dar paauglystėje gražiausios merginos yra surenkamos ir pristatomos į sostinę. Čia irgi nežinia, ar į didesnę laimę, ar į didesnę nelaimę papuola – iš ryžių laukų ar kasyklų, bado ir skurdo į valdžios “ramintojų” gretas – nežinia, kuris variantas geresnis, kaip ir jokio skirtumo, vis tiek savo šeimai esi papuolusi amžiams. Gražuolės dukters raudanti motina, gali būti paskelbta liaudies prieše – kaip galima nesidžiaugti tokia vaiko laime? Kaip ir visi šalies pensininkai oficialiai išvažiavę užtarnauto poilsio į pajūrio kurortą, kur būna tokie užsiėmę, kad nei šeimynykščiams, nei buvusiems kolegoms nė žodžio neturi laiko brūkštelėti – tikriausiai vėluoja pašto ženklus į neegzistuojantį kurortą pristatyti.

koreja nakti

Šiaurės Korėjoje naktį iškungiama elektra – darbo liaudis nusipelnė poilsio. Nesibaigianti komendanto valanda

 

Šiaurės Korėja – valstybė, kur žmogus pasmerktas absoliučiai vienatvei tarp milijonų žmonių. Bet kokios abejonės dėl gyvenimo absurdo, nelogiškumo, jei niekaip nepavyko tuo įtikėti turi likti tik tavo paties galvoje – pasitikėti negalima nei šeimos nariais, nei draugais, nei kaimynais. Su tokiomis mintimis pats sau esi pavojingas.

Kaip išlikti žmogumi tokioje šalyje? Dažniau kalba eina apie išlikimą apskritai, koks ten jau žmogiškumas. Perskaičius knygą, tokia nuotrauka, vaizduojanti gedulą po vado mirties (2011 m), mintį “kokie jie visi išprotėję”, pakeičia visai kitokios mintys – “jie turi taip elgtis, kad nesukeltų įtarimo, kad per mažai liūdi”, “jie bijo būti įskūsti dėl per švelnios reakcijos į Brangiojo Vado netektį”…

koreja

Čiun Do gyvenimas šitoje Šiaurės Korėjos tamsoje – atskiras trileris, kuris neleidžia atsitraukti nuo knygos. Tad skaitant ir baisu, ir smalsu, bet vienareikšmiškai – labai rekomenduojama.

*

Dar viena knygos apžvalga.

 

 

 

 

Advertisements

21 thoughts on “Našlaičių prižiūrėtojo sūnus

  1. Kaip ,,sutilpti” į laiką ir spėti viską perskaityti 🙂 Šioji mano sąraše, jau svarstau mesti Melniko Anoreksiją ir bėgti prie šitos.

    • Ne tokia beviltiśka nuotaika, kaip įsivaizdavau, nupirkau sesei dovanù, maniau tik užmesiu akį, bet nesusivaldžiau…. Neišeina iš galvos. Ne kiek knyga, kiek žmonės gyvenantys ten dabar 😦

      • Taip, taip, būtent. Kad niekas ten nepasikeitė, dabartinis vadukas vaidina, kaip su flip-flopais užlipo į aukščiausią šalies viršukalnę ir kiti dieviškumai. Baisu

  2. Nesakysiu, nes 1984 nesu skaičius. Kažkada pasiemiau skaityti tą leidimą, kur kartu su gyvuliais ir mane taip sunervino, kad numečiau į šoną. Sunervino, nes nu, kaip taip galima. Tai vis dar ruošiuosi bendrojo išsilavinimo tikslais perskaityti.
    Bet labai labai gera, tikrai verta skaityti

  3. Mane mokykloje labai paveikė- dar naivia mergaitę tiesiog sukrėtė, kad taip gali būti- 1984 turiu galvoje, tuo pačiu laiku dar Remarko Laikas gyventi pribaigė – ir daugiau visom tokiom užbrėžiau brūkšnį- per silnpni mano nervai, man tik erškėčių paukščius skaityti belieka… Todėl džiaugiuosi šiame bloge tokiais įrašais, kurie man kaip ‘perspėjimas’ kad neskaityti šios knygos jokiais būdais, aš verčiau Vanagaitės Ne bobų vasarą susirasiu 😀

  4. Anafora, o galvoji, Ne bobu vasara bus geriau? Beje, manau, kad pagal autores rekomendacijas tau dar per anksti ja skaityti, ten N40 🙂

  5. 😀 bet toks N40 taaaip masina! jeigu bus mugėje būtinai imsiu! Atseit mamai… 😀 Gal pakeis mano mylimą Doloresą Kleiborn – pirmasyk skaičiau paauglė – dabar visai kitaip atrodo – manau, kasmet ją paskaitinėju – man ji moteriškos “laimės” antibiblija ir beje nemažiau baisi, nei 1984, kitaip aišku – 84 bent jau bandai įsivaizduoti, kad nerealu, fantastika, o va Doloresos gyvena kiekviename daugiabutyje manau bent keturios penkios… 😦

  6. S.Kingo 🙂 Neapsigaukite, dėl autoriaus popsinio vardo – Doloresa man vienas stipriausių moteriškų charakterių – skaitydama dažnai pagalvoju, kaip vyras rašytojas gali šiiiitaip pagauti pagyvenusios moters esmę?! Rekomenduoju 😉

  7. “Dolores Claiborn” S.King
    Na, mūsų skoniai labai daug kur skiriasi, tad nežinau, kaip čia bus, bet verta “apsišviesti” vien dėl išskirtinio knygos stiliaus (kaip pasakotoja dėlioja istoriją). Filmas nėra labai prastas, bet knyga aišku išsamesnė, daugiau niuansų. Turiu anglišką, bet ir lietuviška leista Kingo raštuose labai gera, nes abi paskaitinėju, kaip minėjau metuose kartą-du. (Jeigu papuls lietuviška, tai toje pačioje knygoje ir Pabėgimas iš Šoušenko įdėtas, filmas aišku matytas, bet knyga nuostabi, tikrai verta, juolab trumpa- nakčiai 😉

    • P.S. Doloresą labai tiktų skaityti iki kovo 20d. arba aplink – dėl saulės užtemimo, vietoj iliustracijos 😉

  8. Kaip aš su šita knyga kankinuosi. Jau du kart padėjau į šalį, perskaičiau porą knygų, vėl imu ir vėl skaitau ir vėl vargstu.
    Kažkaip buvau pasirengus geriausiai metų knygai, o kol kas tai didžiausias metų vargas. Nu bet gal kažkaip kaip tie Šiaurės koriejiečiai ir aš išvargsiu ;}}

  9. Pingback: Adam Johnson. Našlaičių prižiūrėtojo sūnus. | Ką skaityti?

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s