Home » Apžvalga » Ledo šunys

Ledo šunys

ledo“Ledo šunis” skaitė mano vaikas, tai vėl paprašysiu, kad papasakotų savo įspūdžius.

-Ar patiko tau knyga?

-Taip.

-O kas patiko?

-Šunys. Haskiai.

-Tai apie juos knyga, ar apie kažką kitą? Kas tie haskiai? Jie pagrindiniai veikėjai?

-Ne. Ne pagrindiniai. Ne tik apie juos, bet ir apie mergaitę ir berniuką, kurie…

-Patyrė nuotykius?

-Nu jo.

-Nu, tai papasakok.

– Jinai, Viktorija su savo kinkiniu išvažiavo į Kuko sodybą pasiimti daugiau šunų ir pakeliui rado tokį žmogų, jis buvo toks pat jaunas, kaip ir ji, o jai buvo 14 metų. Ir jam buvo kruvinas antakis, nu, kažkur prie antakio. Jis pirmiausiai buvo nelabai atsigavęs, o paskui pradėjo vis atsigauti, atsigauti ir atsigauti.

-O kas jam atsitiko? Kas jam prakirto antakį?

-Nežinau, neparašyta.

-O gal pramiegojai skaitydama?

-Ne.

-Tai kas ten toliau atsitiko?

-Jie dar rado briedį, o gal briedę, nežinau. Ir jį labai skaniai suvalgė.

-Jie ar šunys?

-Ir šunys, ir jie.

-O kam jiems reikėjo valgyti tuos briedžius?

-Nebuvo maisto, buvo labai šalta žiema.

-O kur viskas vyko?

-Aliaskoj.

-O gal pamiršai papasakoti, kad jie pasiklydo ir jiems sudegė žemėlapis netyčia?

-Nu jo, sudegė, nes Krisui buvo per daug šalta, vos miegmaišio nesudegino.

-Tai jie pasiklydo?

-Taip, pasiklydo, bet paskui viskas buvo gerai, kai jie rado šiltą trobelę.

-O tai įtempta knyga buvo?

-O ką tai reiškia?

-Nu, kad skaitai ir jaudiniesi, kas čia dabar bus.

-Jo.

-Labai?

-Ne, nelabai.

-Bet aš atsimenu, kad sakei, kad iš pradžių buvo nelabai įdomu skaityti, o paskui jau labai, ane?

-Aha.

-O kada labai įdomu pasidarė?

-Kai pradėjo keliauti ir Krisas išmoko pakinkyti šunis, ir pasiuvo vienai šunytei batukus iš vilnos siūlų.

– O tie vaikai jau atrodo tau dideli?

-Nelabai, bet jau dideli.

-Keturiolikos metų gal jau dideli?

-Nu, jo dideli.

-O kaip tau atrodo, ar jie buvo įsimylėję?

-Mmmmmm…. mmmmm… Ne! Su šauktuku, nepamiršk!

-Kodėl tau taip atrodo, man atrodo, kad jie įsimylėję?

-Todėl, kad ta Viktorija mintyse pykdavo ant Kriso. Kartais.

-O kodėl pykdavo?

-Jis padarydavo kažką kvaila arba ne taip padarydavo.

-Pavyzdžiui?

-Pavyzdžiui, jis per daug tinginiavo, kol dar nebuvo atsipeikėjęs.

-O kai baigėsi knyga jie išsiskyrė?

-Ne. Tai jie ieškojo Kuko sodybos ir vos nepaskendo.

-Nu bet čia jau biškį ne į temą, ne apie įsimylėjimą.

-Ai, koks skirtumas.

-Viskas?

-Ate

 

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s