Home » Apžvalga » Šuo ir jo berniukas

Šuo ir jo berniukas

suo

Koks gražus viršelis! Ir knyga ne mažiau graži.

Istorija prasideda gana įprastai – dažniausiai visi vaikai, kurie neturi šuns, jo nori. Dažniausiai tėvai mano, kad norą turėti šunį galima kompensuoti visokiais kitokiais dalykais, ypač, jei turi daug pinigų. Mano vaikai, aišku, irgi nori šuns, tai aš jiems šuns nebuvimą tikriausiai bandau kompensuoti knygomis. Tuo greičiausiai visai nesiskiriu nuo knygos veikėjo tėvų, kurie atrodo baisiausiai susireikšminę ir nesupratingi.

Sterilieji Halo tėvai nusprendžia, kad maldavimų pakaks ir jie kaip nors pakęs šunį keletą dienų. Per tą laiką tai berniukui jis garantuotai nusibos (jiems tai tikrai), ir tada namuose įsivyraus daiktiška ramybė, kai visi dideli norai yra patenkinami parduotuvėse. Taigi Halo tėtis nuvažiuoja į šunų nuomos agentūrą ir išnuomoja šunį savaitgaliui. Kiek džiaugsmo Halui! Kiek naujų atradimų, pažįstamų ir veiklos! Ir kiek skausmo ir nevilities, kai jam nežinant po kelių dienų šuo yra grąžinamas atgal.

Nieko nebus. Halo kantrybė baigiasi, jis nusprendžia pabėgti iš namų, susirasti savo šunį, jį pagrobti ir keliauti pas senelius! Nuotykiai prasideda! Juose paslėptos gyvenimiškos pamokos apie draugystę, pasitikėjimą, ištikimybę – irgi. Aš irgi užsinoriu šuns, tik nenoriu dar anksčiau keltis iš ryto… Ką daryti?

 

Advertisements

7 thoughts on “Šuo ir jo berniukas

  1. Mes nusipirkom šunį anksčiau nei vaikai jo užsinorėjo. Nors sakiau, kad JAU ŠUNS TAI TIKRAI NEBUS 😂 Ir dabar nesigailiu! “Outside” laiko patrigubėjo, mažiau sergam, įdomesnis laisvalaikis (stengiamės keliauti visur, kur tik įmanoma su šunimi). Bet mano nuomone, to šuns vis tiek pirmiausia turi norėti tėvai. Ir abu. O katė… katė ne šuo. Turėjom prieš šunį ir aš maniau, kad esu kačių mylėtoja. Dabar suprantu, kad šuo – ištikimiausias žmogaus draugas (oi kaip banaliai nuskambėjo) 😏 ir tave pavergia būtent besąlygiška šuns meilė. O knygą nupirksiu būtinai, ačiū už pasidalinimą!

  2. Skaičiau ją. Labai puiki. Parašyta sklandžiai, be pliko moralizavimo. Mažesni girdi istoriją apie šuniuką, didesni gali introspektuoti…

  3. Nesu sutikusi žmogaus, kuris gailėtúsi įsigijès šunį, nors prieš tai dievagojosi, kad jau tikrai ne. O vaikams vienareikšmiškai – tik pliusai 🙂 Kai įsigysite, papoustinkite kokias ir kiek knygù sugraužė 🙂

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s