Home » Vaikų literatūra » Paskutinis elfas

Paskutinis elfas

paskutinis

“Paskutinį elfą” vakarais skaičiau vaikams. Skaičiau ir galvojau, kad brolis gal kiek per jaunas (6) šitai knygai, nes jautėsi, kad sunku išlaikyti dėmesį ir išvengti visokių pašalinių darbų. Žinoma, vienas iš amžiaus nustatymo kriterijų gali būti ir iliustracijos – teksto čia daug, iliustracijų nėra ir reikia viską pačiam susigalvoti ir susikurti. Tad sakyčiau, kad nors taisyklių kažkokių amžiui ir nėra ir visi skaitytojai yra labai skirtingi, bet gal skaitytojas turėtų būti ne jaunesnis nei 8-9. Bet aš čia gal labiau orientuojuosi pagal savo klausytojus, tad nuomonė labai asmeniška.

Bendra knygos nuotaika man pasirodė kiek apokaliptinė. Na, gal ir natūralu, pažiūrėkite į knygos pavadinimą – elfas tai paskutinis…  Jis dar visai mažytis, vos gimęs, bet labai protingas, protingesnis už sutiktus žmones, ir dar labai jautrus ir geras, turintis ypatingus ryšius su praeitimi. Toks šviesos spindulėlis tvano užgrobtoje žemėje. Ir misija jo knygoje – būti geru, būti gėriu.

Žmonės irgi tokie nelaimingi – suaugę žiaurūs dėl to, kad reikia išgyventi, vaikai – skriaudžiami ir našlaičiai – kažkaip iš tiesų nelengva skaityti. Bet čia gal taip suaugusio akim atrodo, vaikams gal kitaip? Vaikams gal čia nuotykiai? Tikiuosi, kad taip ir yra.

 

Advertisements

One thought on “Paskutinis elfas

  1. Pamenu, kai tik išėjo pirmas leidimas labai užsimaniau paskaityti, nes ištraukia labai įdomi buvo, stilius puikus, reikės jaučiu prisispirt vis tik į vaikų skyrių įlįsti 🙂

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s