Sivužas

SIVUZAS__virselis_priekis

Gal juokinga, bet knygą nusipirkau internetu gal po užmatyto kvietimo į knygos pristatymą, kur buvo parašyta “sužinosite, ką reiškia knygos pavadinimas”. Taip įdomu pasidarė sužinot, ką tas pavadinimas reiškia.

Ir, o mama mia! Į mano rankas pateko pats stebuklas – tokia graži knyga, jau seniai tokios gražios neturėjau rankose! Man patinka viskas – patinka tekstas, patinka iliustracijos, patinka, iliustracijų ir teksto vienuma (lyg autorius būtų ir dalininkas, ir pats viską nupieštų būtent taip, kaip turi atrodyti). Ir žinot, pats tekstas toks toks vaikiškai naivus, bet toks gilus ir prasmingas, istorija tokia netikėta ir intriguojanti, kad skaitydama niekaip negalėjau atsistebėti ir atsidžiaugti. O dar knygos popierius ir kvapas – mmm – kad ir kaip friekiškai nuskambėtų.

Bravo, bravo, bravo!

Image result for Sivužas

Liepsnojančios smegenys: mano beprotybės mėnuo

Image result for liepsnojančios smegenys

Tikriausiai šitą knygą galėčiau apibūdinti dviem žodžiais: skaičiau ir stebėjaus. Pirmiausia stebėjaus, kaip sklandžiai ji parašyta (ir greičiausiai aplodismentai vertėjai – gerai išversta*) – nesitikėjau, kad bus taip lengva skaityti, taip pagauliai parašyta knyga. Nors čia stebėtis gal ir nereikėtų, nes knygos autorė yra The New York Post, bulvarinio laikraščio žurnalistė, tad tikrai yra profesionalė patraukliai aprašyti istorijas.

Antra, stebėjausi tuo, kaip svarbu yra nenuleisti rankų. Niekada. Susannah’ai visai netikėtai prasidėjo paranojos priepoliai, haliucinacijos, jos kūnas pradėjo jos nebeklausyti ir niekas negalėjo suprasti – kodėl. Buvo mėginama prikabinti įvairiausias diagnozes – nuo šizofrenijos iki alkoholio abstinencijos, nuo įdomiai skambančio “psichozė, kol nenurodyta kitaip” iki velnias žino ko – joks gydymas negelbėjo – Susannah asmenybė (o iš paskos ir kūnas) geso akyse.

Sudėtingoje ir sunkioje situacijoje Susannah tėvai nenurimo, nes tarytum jautė, kad tikroji diagnozė – nenustatyta, o gyventi nežinant, kas su žmogumi darosi yra siaubinga našta. Tad visą laiką galvoju – kur yra ta riba, kai tkrai tikrai niekuo nebegalima padėti, kai net geriausi specialistai nuleidžia rankas, kaip pačiam netapti išprotėjusiu su situacija nesusitaikančiu ir nerimstančiu žmogumi.

Nežinau, kaip, bet, manau, reikia. Nes tik per tokius užsispyrėlius nustatomos teisingos diagnozės, per juos surandami nauji gydymo metodai ir išgelbėjami žmonės. Ši knyga yra paskata džiaugtis kiekviena diena, kai esi sveikas, o taip pat, jei teko susidurti su liga – gali suteikti paguodos ir vilties nenuleisti rankų net sunkiausiose situacijose.