Kaip nužudyti skaitytoją?

Šiandien visiems labai rekomenduoju paskaityti Kęstučio Urbos straipsnį “Autoritarinė literatūros programa, arba Kaip nužudyti skaitytoją”

Kelios labiausiai patikusios vietos:

“Nesunku suprasti, kad programos rengėjai, užsimoję per literatūros pamokas pateikti Lietuvos pasakojimą, apsiribojo lietuvių autoriais. Visų ketverių metų (5–8 klasių) programos privalomoje dalyje yra tik septyni užsienio rašytojų kūriniai. Ar tokiu būdu tikrai ugdomas tautiškumas, ar labiau… provincialumas? ”

“Naujoji literatūros programa yra unifikuota, autoritariška, smulkmeniškai reglamentuojanti. Galima pamanyti, kad jeigu vienos mokyklos penktokams leistume analizuoti J. Biliūno „Joniuką”, o kitos – „Brisiaus galą”, sugriūtų Lietuvos valstybė.”

” Programa visiškai susiaurina literatūros paskirtį, apsiriboja „Lietuvos pasakojimo” perteikimu, kaip ne sykį joje kartojama, ir ignoruoja mokinio psichologijos ypatumus, suvokimo galimybes. Programos svorio centras – tautosaka, senoji raštija, taip pat dokumentiniai rašiniai. Atidžiau patyrinėjau pirmojo koncentro (5–6 klasė) turinį. Iš aštuonių temų (lengva suprasti, kad tai sutaptų su vadovėlio skyriais) net keturios beveik ištisai grindžiamos tautosaka ir mitologija (smulkioji tautosaka, liaudies pasakos, sakmės, legendos). Ir nė nemanykite, kad tautosakos nebėra kituose koncent­ruose… Pasaulio sukūrimas Biblijoje, K. Donelaičio „Metų” „savitumas ir grožis”, M. Daukšos „Postilės” prakalba… Rekomenduojama pavartyti K. Sirvydo „Trijų kalbų žodyną”… Tai tik keletas fragmentėlių, už kurių kliuvo akys penktokų–šeštokų programoje. Suskaičiavau (neabejoju, jog su tam tikromis paklaidomis), kad privalomoje šio koncentro programos dalyje yra 67 kūriniai. Tarp jų, kad ir labai stengdamasis, aptikau tik 8 kūrinius, kurie yra specialiai tam amžiui rašyti, kitaip tariant, priklausytų vaikų ir paauglių literatūros diskursui. Žinant, jog kaip tik dešimtmečiams–dvylikamečiams sukurti didžiausi literatūros lobynai tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje, darosi daugiau negu apmaudu”

“Jeigu 9–10 klasių literatūros programą paduotume eiliniam piliečiui, šiek tiek besiorientuojančiam humanitarinėje kultūroje, jis turbūt spėtų, jog programa skirta filologijos studentams. Solidus antikinės literatūros kursas (6 mitai, trys kalbos, „Iliada”, „Antigonė”), septynios ištraukos iš Biblijos, trys skyriai viduramžių literatūrai. Tai vis dešimtokų daliai. Devintokų programos bendroji tema „Mitologija ir tautosaka – tautos kultūros ištakos”. Nenustebkime, kad penki iš aštuonių programos skyrių skirti folklorui ir senajai literatūrai. Literatūros programos kūrėjai itin dėmesingi neliteratūriniams žanrams: Gedimino, Vytauto ir kitokie laiškai, ištraukos iš Malalos ir Bychovco kronikų, pokalbiai su Norbertu Vėliumi, Marija Gimbutiene… Ypač stebina kalbos: „Periklio kalba laidojant korintiečius”, „Sokrato kalba teisme”, S. Gedos „Kalba Persitvarkymo Sąjūdžio mitinge”, V. Landsbergio „Kalba Jungtinėse Tautose”, N. Sadūnaitės „Kalba teisme”… Literatūrinio lavinimo pamokose!”Readers-007

“Sutinku, negalima atriboti vaiko ir paauglio nuo tautosakos. Taip pat nerasčiau savo aplinkoje žmogaus, kuris neigtų, kad mokykloje būtina ugdyti patriotizmą, tautiškumą. Literatūra gali prie tų dalykų prisidėti. Bet negalima literatūros dėstymo susiaurinti iki vienos funkcijos. Ne tik literatūros pamokos turi ugdyti patriotizmą. (Kiek žinau, 9–10 klasėse dėstomas pilietinio ugdymo kursas?..) Pagaliau, visiškai prarastas saiko jausmas užprogramuoja atvirkštinį rezultatą. Pabandykite vaikui kasdien kartoti „Mylėk Lietuvą, mylėk Lietuvą”, ir jis netrukus pradės tos Lietuvos nekęsti. Juk tam ir egzistuoja pedagogika kaip mokslas ir kaip menas, kad gebėtume subtiliai ir adekvačiai veikti augantį žmogų.”

Aš galėčiau šitą K.Urbos straipsnį cituoti ir cituoti.

Ko siekia šitokia programa? Literatūra mokykloja dažnai naudojama kaip priemonė pilietiškumui, patriotiškumui ugdyti. Ji dažnai traktuojama tarsi įrankis vienam ar kitam tikslui pasiekti. Toks instrumentinis požiūris į literatūrą indikuoja prastą suvokimą apie skaitymo ir literatūros jėgą ir naivumą, kai manoma, jog absoliučiai viską reikia sudėti į mokyklinę programą.

K.Urba puikiai rašo apie literatūros programos tikslą mokykloje “Visada maniau ir manysiu, kad svarbiausias mokyklos uždavinys – suformuoti, išsaugoti, įtvirtinti pozityvų augančio žmogaus santykį su literatūra, su knyga, išugdyti sąmoningą skaitytoją, profesionalų literatūros suvokėją ir mylėtoją, bet jokiu būdu ne mokslininką ar kritiką. Na, dar –­ parodyti literatūros pasaulio įvairovę, išmokyti susirasti knygą sau. Taigi profesionaliam skaitytojui tikrai būtina suvokti kai kurias literatūrologines kategorijas, terminus – bet tik tam, kad geriau suvoktų žmogiškąjį literatūros turinį ir estetinę jos veikmę. Būtina ir tam tikra literatūros procesų samprata. Bet ar būtinos nuoseklios literatūros istorijos žinios, tikrai abejočiau. Man ne kartą yra pasirodę, jog literatūros pedagogikos strategus persekioja baimė, kad žmogaus raida baigiasi su mokyklos baigimu. Iš jos –­ pastangos sugrūsti į programą kone viską, kas sukurta per kelis šimtmečius. (Ką ten –­­ per tūkstantmečius!) Tik išsinešdamas iš mokyklos pozityvų santykį su literatūra, žmogus ir toliau dalyvaus humanitarinėje kultūroje. Arba paprasčiausiai – skaitys knygas.”

K.Ž.G

Naktis. 23.12

Sėdžiu ir rašau tekstą, kurį reikės atiduoti rytoj. Apie rašytojo rolės pokyčius.
Rašau naktį, nes tenka “mokėti”, jog praėjusią savaitę buvau knygų mugėje ir dvi darbo dienos, taip sakant, išnyko Goteborge.
Trijuose puslapiuose paminėjau V.Woolf, J.Austen, Augustiną, Knausgård, I.Bergman, H.Söderberg, J-J Rousseau,  J.Guillou, Habermas, Foucault, Hirdman, M.Duras
Rašau paskubomis, padrikai, nes skubant nėra vietos stipriems argumentas ir sklandžioms mintis.
Bandau įtikinti dėstytoją, kad supratau Habermas ir Foucault, bet ar yra juos visiškai suprantančių žmonių? Tas pats kaip apsimesti, kad puikiai supranti T.S.Eliot “Waste Land” hypertekstą

K.Ž.G

Žodžių svoris

Rašytoja Maša Gessen, parašiusi knygas apie Putiną (“Žmogus be veido”) ir apie “Pussy Riot” (“Words Will Break Cement”) naujausiame The New Yorker numeryje rašo apie Liudmilą Ulitskają:

 

141006_r25550-690

 

 

“I can’t change what happened, but I can think about it,” she said. “I can analyze. And then you start to see details you couldn’t see when you were inside that time.” 

Göteborgo knygų mugė trumpai

-Dalyvavo 46 šalys
-Programoje buvo 3254 seminarai, pokalbiai ir t.t. T.y vidutiniškai kas 48sek prasidėdavo naujas programos punktas
-Šių metų tema buvo Brazilija, ateinančiais metais- Vengrija
-Buvau mugėje 2 dienas. Įdomiausias turbūt buvo seminaras, kodėl “men with power” neskaito ir pokalbis apie išplėstines e-knygas
-Valgiau pusryčius su Per Gustavsson- vaikiškų knygų rašytoju ir iliustratoriumi, kuris bene žinomiausias dėl savo knygų apie princeses ir princus. Aš sau ramiai pusryčiavau viešbutyje, skaičiau laikraštį, nuėjau pasipildyti puodelio arbatos. Grįžtu prie savo stalo- jis užimtas, nes Per Gustavsson pagalvojo, kad prie stalo niekas nesėdi.. Jis puolė atsiprašinėti, o aš puoliau sakyti “nieko tokio”. Tai paip gavosi, kad pusryčiavom kartu su jo leidėja, o kadangi aš dieną prieš kaip tik buvau jo seminare, tai ir kalbėjomės apie jo princą, kuris visai nenori eiti ieškoti jokių nuotykių, o nori ramiai pabūti namuose.
-Dar pasisekė pasikalbėti su Lasse ir Majos detektyvų autoriumi Martin Widmak. Jis dirba mokytoju ir kalbėjo apie tai, kaip kalba, kuria rašomos vaikų knygos turėtų būti pritaikoma vaikams. (Rekomenduoju jo knygas labai. Knyga skirta 6-9 metų vaikams, bet aš saviškiui spėjau perskaityti visas išleistas iki jo penktojo gimtadinio)
-Mano draugė Johanna Stenius mugėje pristatė knygą “Nödrop från lyckobubblan” (“Šauksmas iš džiaugsmo burbulo”), kurioje ji bando suprasti, kodėl mes taip norime piešti tėvystę ir motinystę vien šviesiomis spalvomis, kodėl mums taip sunku prisipažinti, kad motinystė daug sunkesnis dalykas, nei galėjome įsivaizduoti. Knyga yra publicistinio pobūdžio, joje daug pačios Johannos svarstymų, bet yra ir cituojami kiti žmonės (tarp jų ir aš  🙂  )

-English BookShop stende praleidau kokias 40 minučių, kur pora darbuotojų su manim kalbėjosi apie šių metų Bookerio short list.
-Sutikau daug žmonių, kuriuos anksčiau pažinojau vien per Twitter, pvz šių metų skaitymo ambasadorę raštoją Johanna Lindbäck (Tokį skaitymo ambasadoriaus postą turėtų sukurti ir Lietuva)
-Sudalyvavau keliuose “mingles”, kur tema dažnai pasisuktavo apie Amazon atėjimą į Švediją.

 

 

K.Ž.G

#bookaday Diena13 Mane prajuokina

Kai skaičiau “Bridget Jones dienoraštį” kvatojau. Kai kurios jos mintys man pasirodė labal pažįstamos. Ypač kai bandai būti graži, elegantiška, nepriekaištingai atrodyti, o gaunasi…taip kaip gaunasi

C.Moran “How to Be a Women” irgi prijuokino iki ašarų, bet tuo pačiu tame tekste yra daug rimtų minčių. Tema yra labai rimta, bet C.Moran pasirenka humoro strategiją nelygybei ir antifeminizmui atakuoti.

 

enhanced-buzz-21290-1380555854-23tumblr_malz0udh9n1rv3froo1_500

#bookaday Diena12 Apsimetu, kad skaičiau

Visai neseniai perskaičiau G.Orwell 1984. Iki tol, galima sakyti, apsimetinėjau, kad ją skaičiau. Kartais man net atrodė, kad ją tikrai buvau skaičiusi, kadangi  tiek daug visur apie ją nuolat kalbama.
Nors šiaip tai tiesiai į akis nemeluoju, jog esu skaičiusi knygas, kurių nesu skaičiusi.
Išskyrus vieną kartą kai melavau apie Dostojevskio “Nusikaltimą ir bausmę”. Ją esu kelis kartus pradėjusi, bet niekaip neužbaigiau
index

Karštis

1344572337418_8416902Niekas geriau nenusako šios dienos kaip šita Jane Austen citata.
Man labai patinka angliškas išsireiškimas Heat wave- karščio banga. Nusako to būseną, kai kaitra kone paralyžuojanti, kai atrodo jog viskas slenka kažkai lėtai, lyg būtum po vandeniu, kai taip karšta, kad net sunku kvėpuoti. Karščio banga.

Labiausiai man įsiminę karščio aprašymai:

#bookaday Diena10 Knyga, kuri primena man žmogų, kurį myliu.

Vienas meilės privalumų yra tas, kad kartu su įsimylėjimu pasikeičia ir pasaulis.  Mano K parodė man daug naujų dalykų, ir mano pasaulis padidėjo, išsiplėtė: pvz, pradėjau klausytis “Depeche Mode”, išmokau daug apie kompiuterinės įrangos testavimą ir pradėjau skaityti fantasy ir science fiction. (K išmoko lietuviškai ir atrado “Foje” muziką) 000422
Pamačiusi jo knygų lentyną, ėmiausi skaityti J.R.R. Tolkien “Žiedų valdovo”, nes iki to tai buvau visiškai atsižegnojusi nuo fantasy (dėl ko kaltinu leidyklos “Eridanas” viršelius, ypač tuos seksistinius, ir mokyklinės programos norą iki nukritimo pažindinti su lietuvių literatūra, o ne duoti platesnį supratimą apie žanrus ir jų  vystymąsi).
Bet jei jo lentynoj būtų buvusios P.Coelho knygos? OMG. Turbūt būčiau irgi skaičiusi. 😉

Tai būtent J.R.R. Tolkien knygos man primena pačią pačią mano ir K. įsimylėjimo pradžią. Aš net bandžiau jį pusiau juokais pusiau rimtai perkalbėti mūsų duktai duoti antrą vardą Galadriel.

K.Ž.G

#bookaday Diena9 “Filminis” viršelis

Nuolat zyziu apie knygų viršelius. Ypač tuos fotografuotus, kuriu stengiuosi vengti.
Bet kartais vistiek nusiperku ir per daug akim nevartau.Pirmas toks viršelis, kurį prisiminiau yra Ian McEwan “Atonement” (lietuviškai “Atpirkimas)
Įdomu, kai kurie viršeliai fokusuoja ties Briony, o ne jos vyresne sese Cecilia ir Robbie, kaip kad tai daro “televizinis” viršelis.
Man, ko gero, labiausiai patinkantis viršelis yra su ta mergaite, sėdinčia ant laiptų. Jame atsispindi pirmoji knygos dalis. McEwan tos dienos aprašymas, man yra vienas pačių gražiausių, be galo estetiškas, detalus, psichologinis, vienas geriausių kokius esu skaičiusi.
atonement

 

 

 

 

 

 

 

 

Amy-Brazier-Atonement-book-cover-atonement-24569764-844-542

 

 

 

 

 

 

bookdesign13

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Atondement

 

 

 

 

 

 

 

 

 

atonemdent

 

 

 

 

 

 

 

 

 

a2e1476770690568216428d0b9fde0a9

Haris Puodžius ir truputį nevioletinis autobusas

Gera naujiena visiems Hario Poterio mylėtojams.  Vakar J.K.Rowlings internetiniame puslapyje Pottermore publikavo naują tekstą apie Harį Poterį. Hariui Poteriui dabar 34metai (aš ir jis esam beveik vienmečiai),  ir tekste atskleidžiama, kaip jis laikosi ir ką jis veikia. Jei norit skaityti visą tekstą, reikia prisiregistruoti Pottermore, o trumpą santrauką galima paskaityti čia.

Hari, ką tu veiki? Irgi moki sąskaitas? Eini į tėvų susirinkimus? Moki paskolas? Pripūtinėji iki nualpimo vaikų maudymosi baseinus sode?
Hari, ką tu veiki? Irgi moki sąskaitas? Eini į tėvų susirinkimus? Moki paskolas?


Su savo penkiamečiu neseniai pažiūrėjau visą pirmąjį Hario Poterio filmą. Pagaliau galime kartu “poteriauti” (taip sako mano tėvelis, kai aš skaitau HP knygas) ir mano jausmas, kad tai pagaliau įvyko buvo kaip iš Hendelio “Mesijo”: Hallelujah!
Kadangi apie Harį Poterį namuose kalbame dabar daug, tai buvo pats laikas iš naujo perskaityti visas knygas. Skaičiau ir… susinervinau. Tekstas kažko kliuvinėjo, sakiniai atrodė kapoti. Pasiėmiau anglišką tekstą ir palyginau, ir paaiškėjo, kad mano susierzinimas nebuvo be priežasties.
Zitos Marienės vertimas tarpais yra tikrai geras. Ji sugeba padaryti teksta gyvą, dažnai parenka tinkamus lietuviškus atitikmenis, žodynas yra turtingas. Bet… Labai trūksta nuoseklumo. Vienos vietos išverstos, mano nevertėjiška  (o gal neverteliška, cha cha )nuomone, puikiai, o kitos tai “bele kaip”.

Pirmiausia dėl vardų vertimo. Germione Granger versta kaip Hermiona Įkyrėle, Draco Malfoy – Drakas Smirdžius, Oliver Wood – Medis.  Nesuprantu, kodėl vienus vardus versta, o kiti palikti neversti (Haris Poteris, Arturas Vizlis). Ir iš kur ištraukti tie “Įkyrėlė” ir “Smirdžius”?

Paskaičiau tik 30 “Haris Poteris ir Azkabano kalinys” puslapių ir radau tokių neaiškumų, klaidų:

Lietuviškame vertime: “Durslių šeimynėlė, gyvenanti Ligustrų gatvės ketvirtame name, ir gadino Hariui atostogas. Jie buvo žiobarai, taigi į magiją žiūrėjo viduramžiškai” (8psl)
Angliškas tekstas “The Dursley family of number four, privet Drive, was the reason that Harry Potter never enjoyed his summer hollidays. Uncle Vernon, Aunt Petunia and their son Dudley, were Harry’s only living relatives. They were Muggles, and they had a very medieval attitude towards magic”
Antras sakinys išvis dingo iš lietuviško teksto.

Dinginėja ir pavieniai reikšmingi žodžiai : “one week into school holidays” versta “pačią pirmą savaitę” (8psl)
“”I DON’T KNOW WHAT SCHOOL YOU’RE TALKING ABOUT! NEVER CONTACT ME AGAIN! DON’T YOU COME NEAR MY FAMILY” išversta “NEŽIANU, APIE KOKIĄ MOKYKLĄ KALBI. NESIARTINK PRIE MANO ŠEIMOS” (vėl dingo sakinys, 9psl)
Net veikėjai dinginėja “While Uncle Vernon, Aunt Petunia and Dudley had gone out into the front garden ” versta “Kol dėdė Vernonas su teta Petunija kieme grožėjosi “, o tai ką veikė Dudlis? (8psl)

10ame puslapyje parašyta, jog “Dursliai gražiausiai užmiršo du paskutinius jo gimtadienius”, nors originale sakoma “The Dursleys have completely ignored his last two birthdays” . Ignoruoti ir pamišti yra ne tas pats.

“our eldest son, Bill, works as a curse breaker for Gringotts Wizarding Bank” – “mano vyriausias sūnus Bilas- atkeri Gringotso banko filialą” (12 psl). Nesu magijos žinovė, bet “a curse breaker for Gringotts Wizarding Bank” ,manau, reiškia ką kitą nei atkerėti patį banko filialą

Man užkliuvo, kad lietuviškame vertime J.K.Rowling sakiniai buvo kapojami į kelis trumpesnius, ko pasekoje, kalb0s tekmė tarsi užsikirtinėjo Pvz. “Harry put the Pocket Sneakscope on his bedside table, where it stood quite still, balanced on it’s point, reflecting luminous hands of his clock”.  Lietuviškame tekste kažkodėl prireikė vieną sakinį padalinti į tris: “Haris pasidėjo Skundiklį ant stalelio šalia lovos. Stiklinėlė ramiai stovėjo. Joje atsispindėjo laikrožio ciferblatas”. (13psl) Ir tokių padalijimų labai daug, ir būtent jie man ir strigo.

-Dumledorai, juk taip seniai buvom susitikę. Kas  naujesnio? -Liūdni reikalai, Voldemortai, moksleiviai vis labaiu tingi, vis mažiau mokosi. Lietuvių kalbos egzamino neišlaikė 12 procentų abiturientų -Tu rimtai?
-Dumbledorai, juk taip seniai buvom susitikę. Kas naujesnio?
-Liūdni reikalai, Voldemortai, moksleiviai vis labiau tingi, vis mažiau mokosi.Lietuvių kalbos egzamino neišlaikė 12 procentų abiturientų
-Tu rimtai?

Radau ir daug netiksliai išverstų žodžių.
“my saurcer” išversta kaip “mano puodelis” (23psl), “bow tie” pirmą kartą išversta kaip “kaklaraištis”(20psl), bet vėliau pasitaisyta į “varlytę”.

Autobusas, kuris J.K.Rowling teste abibūdinamas  kaip “a tripple decker, violently purple bus” , lietuviškame tekste tampa “šiurpiai raudonu autobusu”. (30psl)

Kai pirmą kartą skaičiau “Harris Poteris ir netikras princas” radau vieną grubią klaidą : “Sneipas pripylė taures raudono kaip kraujas vyno i padavė seserims. Narcisa murmtelėjo ačiū, bet Belatriks tylėjo, tik varstė  brolį baisiu žvilgsniu”. Originale parašyta ” snape poored out three glasses of blood-red wine and handed two of them to the sisters. Narcissa murmured a word of thanks, whilst Bellatrix said nothing, but continued glower at Snape”. Sneipas nėra Belatriks ir Narcisos brolis, bet lietuviškas vertimas būtent tai ir teigia.

K.Ž.G

 

#bookaday Diena8 Turiu daugiau nei vieną egzempliorių

IMG_2967

Jane Austen knygų turiu daug egzempliorių. Reikia man ir angliško teksto, ir lietuviško vertimo, ir švediško.
Neseniai išėjo J.Austen “Persuasion” naujas vertimas švediškai, tai, žinoma, nusipirkau ir naująjį, o dabar skaitau ir lyginu.
Dar perku  tą patį tekstą, jei ypač gražus leidimas, įdomesnis viršelis ir pan.
Ar skaitėt “Persuasion” lietuviškai? Lietuviškai knyga vadinasi “Įtikinėjimas”, ir jei atvirai, tai tas pavadino vertimas nelabai elegantiškas.
Turiu priekaištų ir viršelio estetikai.
Man tai knygos tekstas siaubingai “pjaunasi” su viršeliu: tiek su motyvu, tiek su spalvom, man rodos, buvo prašauta pro šalį. Tokia “Shuttertockine”  estetika  labiau primena straipsnius Cosmopolitan žurnale, ar Harlequin knygų viršelius, bet tikrai ne J.Austen stilių ir image.phppasakojimą.

K.Ž.G

#bookaday Diena7 Knyga, kurią pamiršau turinti

trnsfr-Liune-Sutema---Sugrizau

 

Kai nusipirkau dar vieną knygų lentyną bandžiau sukurti tam tikrą knygų sistemą: pernešiojau knygas, perrūšiavau, ir gavosi taip, kad dabar nieko neberandu. Turbūt todėl ir ilgą laiką nemačiau L.Sutemos eilėraščių rinktinės “sugrįžau” (Vilniaus rašytojų sąjungos leidykla, 2009), bet dabar vėl perkraustau ją į ankstesniąją gyvenąmąją vietą, kad nesispraustų šalia Knausgård ir Auster.

Man ši rinktinė turbūt buvo vienas geriausių knyginių pirkinių lietuvių kalba. Prieš jai pasirodant knygyne aš antikvariatuose vis ieškojau Liūnės Sutemos poezijos, bet nerasdavau, tad poezijos rinktinė man buvo didžiulė dovana.
Tik vieno dalyko gaila: leidykla kažkodėl nepagalvojo leisti kam nors parašyti įžanginio žodžio, kuriame būtų kalbama apie Liūnės Sutemos kūrybą, apie jos pokyčius. Apipavidalinimas man labai patinka: ir knygos švarkelis, ir Romo Oranto apipavidalinimas, ir šriftas, ir popierius, bet va, įžanginio žodžio man labai trūksta. Būtų buvę tikrai reikalinga “surišti” tuos eilėraščių rinkinius, leisti kokiam nors įdomiai poetei ar rašytojui ar kritikei pasamprotauti, paanalizuoti, nubrėžti tą, kaip švedai sako, raudoną siūlą, trumpai paaiškinti kontekstą.
Aš jau esu rašiusi, kad man Liūnės Sutemos eilėraščiai pataiko tiesiai į mano “emigrantišką” širdį. Nėra čia didžiulio patriotizmo. Šalis, kurią teko palikti, nepiešiama vien nostalgiškomis spalvomis. Liūnė Sutema prisimena tai, kas buvo, bet neleidžia praeičiai užgožti nei šios dienos, nei tos, kuri ateis. Nėra čia patriotiško patoso, bet yra daug meilės savo šeimai, savo vaikystei. Man atrodo, jog ta nostalgija, kuri jaučiama eilėraščiuose yra daugiau nostalgija praeičiai, vaikystei, o ne Tėvynės ilgesys.

 

Dabar žinau,
niekados nejutau drobės šiurkštaus vėsumo,
tik kalbėjau apie jį,
tik ilgėjausi jo-
Mano drobės pelija nepaliestos
kraitinėj skrynioj,
tenorėjau būti viena anų,
kurių kūnai vis dar tebejaučia
šiurkštų vėsumą linų.
Dabar žinau, aš jo niekada nejutau
Ir aš niekados neauginsiu linų
//Liūnė Sutema