Pavadinimai: Sala

Pasirodo, žodis “sala” pavadinime daug dažniau, nei “jūra”, na, ir žinoma viskas labai labai paslaptinga. Beveik sala=paslaptis. O “sala” šovė į galvą, nes greitu laiku turiu perskaittyti vieną skolintą “Salą”, o kita vis man bibliotekoje pakliūna po ranka ir vis sakau, na gerai, kitą kartą tikrai šitą paimsiu. Taigi, kokios salos šį kartą neįtraukiau?

KŽL

Elektroninė biblioteka

Šiandien apturėjau dar vieną elektroninį, sakyčiau, stebuklą 🙂 Iš pradžių gavau laišką, kad jau laikas nešti knygas į biblioteką, o paskui dar pastebėjau ir galimybę prasitęsti knygas internetu. Super! Kaip žiurkė tarė, taip padarė – prasitęsė internetu. Dabar man jau pradeda rodytis, kad bibliotekos Lietuvoje yra moderniausia valdiška įstaiga 🙂 🙂 🙂 Na, gal taip ir nėra, bet vis tiek smagu.

Beje, vakar lyg ir per Žinių radiją girdėjau, kaip vedėjas kalbėjo su kažkokiu vadininku, susijusiu su bibliotekomis ir bandė išklausti, kaip yra konroliuojama, kokias knygas ir kokiais būdais įsigyja bibliotekos. Ir kad ir kaip valdininkas bandė išsisukti iš klausimo, sakydamas, kad čia savivaldybės ir bibliotekos klausimas, realiai į klausimą ir neatsakė. Belieka pasikliauti bibliotekomis, kad jų fondai pagal tas skurdžias galimybes, kurios yra, papildomi geriausia įmanoma literatūra.

Bibliotekininkė

Žinot, ką? Šiandien atėjau į savo Girulių biblioteką ir… neberadau savo bibliotekininkės 😦 😦 😦 Taaaip liūdna, taaaip gaila. Labai jūsų pasiilgsiu kaip ir jūsų fainuolytės pleputės dukrytės. Tikiuosi, kad aplankysit žiurkes bent bloge. Džiaugiuosi bent tuo, kad jus pakeitė ne ta baisioji lankytojus baidanti  bibliotekininkė, o simpatiška jauna panelė. Tegyvuoja naujas karalius! T.y. knygų karalienė!

‘ 😦 🙂 ‘

Ant viškaus 4

Gal kada nors ruošeisi būti Kristaus sužadėtinė? Įdomu būtų tokią paskaityti. Daugelis knygų tvarkingai gražiai aplenktos

Toliau kuičiamės ant aukšto pas mano močiutę. Tiesa, paklausiau, kaip čia visos tos knygos atsidūrė, sakė, kad senelio broliai, kurių buvo net du kunigai (apie vieną iš jų čia), kai keldavosi iš vienos parapijos į kitą, dalį knygų palikdavo namuose, kurie niekur nekeliaudavo. Močiutė dar paskaudino man širdį pasakydama, maždaug taip: “kiek tų knygų čia buvo, krūvos, sudeginom”. Vos infarkto negavau. Kaip, kam, kodėl!!! “Žiurkės apgraužė (ir visaip kitaip apdergė, nerašysiu smulkmenų)”. Štai tokia likimo ironija. Tai važiuokit žemyn ir žiūrėkit, kas man dar užkliuvo.

Oi, sužieduotinė. Čia pirmas puslapis.
Iliustruota
Dar viena iliustruotra dideliais paveiksliukais per visą puslapį. Vaikystėj labai mėgau šuniukų iliustracijas, šita būtų baisiai patikus
Nebūtinai baltos lankos, juodos avys 🙂
Švento rašto turinys ant tapetinio aplankalo
Originalus Wilhelm Tell!
Ir Orleano mergelė!
Kažkokie bažnytiniai leidiniai. Pavyzdinai skaidrūs, su visom pajamom ir išlaidom. Kažin dabar tokių būna? Ar visoj bažnyčioj "juodoji buhalterija"?
Va taip
Ir šitaip
Politinė knygelė
Kas yra socialistai?

 

Su garantijom

 

Ir tokios knygos: su mašinėle ant plonų plonų lapų

 

Mamos gauta dovana, kai jai buvo 14...

 

Čia ta dovana
O čia šiaip, jei nežinotum, ką veikti Palangoje 🙂

 

Anspauduotos knygynuose
Dra viena labai labai sena knyga. Garantuotai seniausia bloge

O čia tai mano atradimas. Na, toks. Nebūtų blogo, nebūtų ir atradimo. Kažkada rašiau apie tokį knygų žmogų Vilniuje – Juozapą Zavadzkį. Dar pati pagalvojau, kad tokia senovė čia kabo ant pastato sienos, nei kas žino, nei ką, o pasirodo, pas mano močiutę ant viškaus palaimingai manęs laukia senų senutėlė knyga, spausdinta ne kur kitur, o Zavadzkio spaustuvėj. Tiesiog unvelievable. Lobis. Taip susitinka atsitiktinumai.

151 m. senumo knyga
Knyga, spausdinta šalia Vilniaus Universiteto buvusioj spaustuvėj

|tikra knygų žiurkė, pati tikriausia|

Ant viškaus 2

Apči… Čia tiek dulkių, voratinklių ir visokių kitų neįvardijamų šlykštukų, pro kuriuos man tenka prasibrauti iki knygų spintos, pačios knygos po dar vienu tokiu sluoksniu. Atsidariau langą, kad būtų daugiau oro. Pro jį gerai girdėjosi mama: “Kur tu ten įlindai? Ką ten veiki, nu, nulipk pagaliau, man reikia močiutei padėti!”. “Aš tuoj (rytoj)!”.

Einu link spintos, ant kėdės knyga “Paauglys”. Atverčiu –

Dvidešimties metų senumo priešybės –

Keletas tarybinių vaizdelių:

Šitas super - net negalvojau, kad Lietuvos TSR buvo katalikų...
Ką veikė kolūkiečiai 1978 m.? Žiūr kitą nuotrauką 🙂
Iš pradžių apie ideologiją, paskui apie ūkį, na, pabaigai apie laisvalaikio praleidimo būdus 🙂
"Šluotą" prenumeruodavo mano a.a. senalius (taip vadinom senelį)
Jei būtų elektros 🙂
1977 m. knyga apie emigraciją. Įdomu, ką galėjo rašyti tais metais sugrįžęs į Didžiąją tėvynę?

Ne apie didvyrius daina...
Tarp daugybės religinių knygų

Ir visokios kitos, senos.

Senelio brolio kunigo filosofinės
Su tokiom kainom kampučiuose
Ir tokiais įspaudais
Tarp dulkių ir voratinklių
hmm
Skaitymas su paveikslėliais
Vade Mecum
Vokiškai lotyniška

To be continued

|tikra palėpės knygų žiurkė|

Knygų žmonės Klaipėdoje (4 ir 5): mūsų mokykla

Susipažinkite, čia mes susipažinome. Knygų žiurkės susipažino 🙂 Šioje Klaipėdos mokykloje, kuri stovi knygų žmonių gatvėse. Kaip tada toje mokykloje keturis (taip buvo mums) ar daugiau metų zulinus suolus, gali užaugt knygų nemylėdamas? Yra tik viena išimtis: jei neatsilaikei baisiajai medūzai mūsų mokyklos bibliotekininkei 🙂

Pirmame aukšte - mūsų chemijos, trečiame - matematikos kabinetai
Tie kabinetai - Daukanto gatvėje
Už šių langų - taip ir neatrastoji mūsų mokyklos biblioteka. Ji - S.Nėries gatvėje

Dauginimasis

Augalai dauginais piestelėmis ir kuokeliais, ar kažkuo panašaus, žmonės, pasak mūsų garbaus biologijos mokytojo, taip pat, o gal žinote, kaip dauginasi knygos?

Na, jau seniai visiems išzirziau ausis, kad mano namuose knygoms visai nebeliko vietos nei vienoje lentynoje. Bet aš seniai jau nebuvau namie, jau eina antras mėnuo, o pas mamą gyvenu dideliam kambary, kur virš lovos ilgiausia lentyna, o knygos tai užuodžia.

Manosios užuodė ir ėmė sparčiai ant tos lentynos daugintis. Nesuvaldomai. Štai pusseserė parvežė iš Airijos mano pirktas “papigiąja” iš Amazonės (į Lietuvą tokių, kur kainuoja 0,01 cnt, nesiunčia), va, keletą pigių iš Studlendo knygyno vis parsivežu, aha, čia ir visai nepigios pirktos Baltų lankų knygyne. Vienu, žodžiu, vasara karšta, drėgna, mano knygos kaip baravykai po gero lietaus. Tik pasakykit, kur aš jas visas parsivežus namo sudėsiu?…

|iš anksto susirūpinusi (susiparinus)|

Knyga ir judesys

Mano vasaros biblitekoje yra tokia vasaros stovyklėlė vaikučiams. Stovyklėlės iniciatorius – Klaipėdos viešoji biblioteka – viską daro savo iniciatyva ir lėšomis. Kiekvieną dieną su vaikais dirba mokytojai savanoriai (taip Lietuvoje, pasirodo, irgi būna). O vieną dieną stovyklėlę aplankė nerealus žmogus – vienintelis Lietuvos mimas Aleksas Mažonas. Man ir mano klasiokėms jis žinomas iš mokyklos laikų, atsimenu, kaip buvom viename nerealiai nerealiame jo spektaklyje ir kaip jis savo žiūrove pasirinko mūsų klasiokę Auksę (atrodo, tai buvo Auksė) – visą spektaklį į ją žiūrėjo. Ir tikrai jis yra nerealus, jei kada turėsite galimybę, būtinai būtiniausiai nueikite į jo spektaklį.

Iš pradžių Aleksas Mažonas vaikų klausė, kuo jie vardu ir ką mėgsta. Kai pasilenkė prie mano kukulytės ji, čiulpdama čiupačiupsą pasakė: “Meda. Saldainius”- ir kažkodėl abiem delniukais palietė jam veidą…

O čia keletas nuotraukų iš mimo bendravimo su vaikais ir etiudų. Klausė vaikų, ką jie suprato, iš to, ką rodė. Tie vaikai tokie protingi ir pastabūs…

Kai jis vaidina, man byra ašaros…

Alekso Mažono minčių gabaliukai.

Prasmė

“Mes atėjome į šį pasaulį, kad pažintume ir suprastume. Man įdomu, kiek tam turi įtakos judesys. Aš pradedu atrasti psichologinių momentų, kaip veikią kūną įvairūs pratimai. Imi kokį nors pavidalą, pavyzdžiui, sieną, ir stebi, kaip ta mintis veikia tave patį. Įdomu, kiek mes esam suformuoti žodžių ir kitų nuomonių?..

Gyvenimo prasmė yra bendravimas. Šiame pasaulyje vienam nėra ką veikti. Žmonės gyvena veikdami kitus: arba primesdami savo valią arba ja dalindamiesi.

|apžavėta|

Princesė – oficiali skaitytoja!

Kadangi kukulis labai daug “skaito” (ir greitai), tai mes kartu nebesutelpame į 5 knygas, kurias leidžia pasiimti elektroninė sistema, todėl ėmiau ir sugalvojau, kad kukulis vertas būti užregistruotas kaip atskiras skaitytojas. Kaip tarėm taip padarėm – šiandien mano 2 m. ir 8 mėn. princesė tikriausiai patapo jauniausia skaitytoja Girulių bibliotekoje :), o gal ir Klaipėdoje? O gal ir Lietuvoje? 🙂

Ar tu turi skaitytojo bilietą?

|mama|

Vasaros biblioteka

Argi ne vasaros biblioteka? Šitaip ji atrodo žiemą. Brr… Vasara man tikrai labai patinka. Šį kartą į biblioteką keliavau su sese ir visu mūsų vaikų darželiu. Juk bibliotekoje yra vaikų kambarys, kuriame man pavyko išbūti su 3 jaunasiais skaitytojais, kol mano sesė tapo šios bibliotekos (o kartu ir visų Lietuvos bibliotekų) lankytoja. Valioo!!! Sesė užverbuota, dabar jau verbuojamas kitas žmogeliukas 🙂

O čia keletas vaizdelių iš apsilankymo.

Naujų knygų lentynos. Už durų - vaikų kambarys
Jaunieji skaitytojai - trys kartu kadre - neįmanomybė 🙂
Kol kas pasiekiamos tik žemiausiai esančios
Paskaitykim apie bozujeje
Pastebėjau, kad daug knygų apie klonus
Klonai su tokiu ženklu...
Šita man kažkada patiko, gal įtraukti į šimtuką? 🙂
Taip ir neperskaitytas Hobitas - niekaip neužkabindavo manęs ši knyga
Neįsijauskite, tarybiniai žmonės, čia - apysaka-pasaka 🙂
Kas čia dar gero?

|tiesioginis reportažas|

Biblioteka Facebook’e

Šiandien gavau tokį laišką:

Mielas Bibliotekos lankytojau!

 
 
STARTAVO KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS  FACEBOOK’as !
Tapk bibliotekos gerbėju socialiniame tinkle ir sužinok visas naujienas greičiausiai !


Šiame puslapyje pateikiamos bibliotekos naujienos, pranešama apie vykstančius renginius, pateikiami fotografijų albumai, nuorodos, gvildenami jums rūpimi klausimai. Besidominčius Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos veikla kviečiame tapti bibliotekos draugais „Facebook“ sistemoje ir aktyviai dalyvauti komentuojant bei siūlant savo idėjas. Norėdami draugauti su mumis, užsiregistruokite ir bibliotekos facebook puslapyje spauskite “Patinka”.

Šaunu, kai bibliotekos ir biblitekininkės (kalnas) eina pas Machometą (skaitytoją) 🙂 Junkis prie savo bibliotekos Facebook’e!

|skaitytoja 2|

Naujoji biblioteka

Kai šį kartą buvau bibliotekoje, tai žiūrėjau akis išpūtus, nes viskas buvo labai modernu: visas išsirinktas knygas nuskanavo su skaneriu, suvedė mano naujos plastmasinės kortelės numeriuką (o galėjo irgi nuskanuoti kodą, tik kad aš kortėlės nesinešiau, nes dar nežinojau, kad čia viskas taip “krūtai” bus), tada buvo išspausdintas “čekis” su mano pasitrinktos knygos duomenimis, o ant čekio turėjau pasirašyti patvirtindama, kad tikrai pasiėmiau knygą. Va. Aš iki šiol negaliu atsigauti ir patikėti, kad čia viskas taip buvo moderniai. Kažkaip labai nustebus esu, nes, nepaisant visų bloge apdiskutuotų modernybių, negaliu patikėti, kad gyvenime taip ir yra. Taigi. Dabar tikriausiai bibliotekininkė galės įsįst į kompą ir pasakyti, kokią knygą turi, o kokios – ne, kokia paimta ir taip toliau. Įtariu ir vieną didelį minusą – delspinigių skaičiavimą. Kadangi viskas elektroniška, tai negražinus knygos, kompas automatiškai pradės skaičiuoti delspinigius, nepriklausomai nuo to, kokia biblioteka, kokia bibliotekininkė (nes mano geroji manęs visai nebausdavo už knygos užlaikymą) ir tt. Vienu žodžiu, bus tokia beveidė tvarka (aišku, turinti savų pliusų ir savų minusų). Pirmas akivaizdus minusas dideliems skaitytojams – išduoti vienu metu galima tik penkias knygas. Gaila. Aš savo kukuliui per vieną kartą paimu penkias plonas knygeles – gi kiek ten jos skaitosi – pervertei ir perskaityta… Tai va.

O tau kyla kokių minčių apie visą šitą reikalą?

|skaitytoja|