Mokytoja skaito sąrašus

Kadangi aš pradėjau mokyti lietuvių migrantų vaikus lietuvių kalbos, tai tenka kartais paskaityti lietuviškas mokymosi programas, kad gaučiau kokią idėją. Įdomiausi man – privalomos literatūros sąrašai.

Klaipėdos_Vytauto_Didžiojo_gimnazija_(2)

Ilgesingai žiūriu į klasės, kur vykdavo lietuvių kalbos pamokos, langus. Atsimenu, kaip KŽL Tilių iš “Miškais ateina ruduo” mėme pavadino. Ir kaip aš “Anna Kareniną” visą naktį skaičiau, kad spėčiau iki pamokos. Ir kaip mes kuprinėse tampydavomės ne tik vadovėlius, bet ir knygas iš serijos “Pasaulinės literatūros biblioteka”

Štai žemiau yra privalomos literatūros sąrašas 9-10 klasei. Kaip jums jis? Pirmiausia man labai į akis krenta, kad per dvejus metus moksleiviai skaitys 5 rašytojas moteris (geriausiu atveju, nes 2 pateiktos kaip pasirinktina alternatyva). Pasaulinės literatūros sąrašas man atrodo toks praskalautas, plonas, ypač turint omeny, jog užsienio rašytojų vardai programoje dviems paskutinėms klasėms neminimi. Aš lietuviškoj sistemoj nesigaudau, tad jei kas supranta vingrybes, pasakykit man, ar užsienio rašytojus skaitoma paskutinėse dviejose gimnazijos klasėse? Ar nebūtų geriau kai kuriuos kūrinius, pvz., Makbetą, skaityti vėlesnėse klasėse?

Kitas į akis labai krentantis reikalas, kad lietuviškos programos yra siaubingai detalizuotos. Prie poeto nurodoma, kokie būtent jo eilėraščiai yra rekomenduojami (Pvz., minimi 18 Gedos ir 20 Martinaičio eilėraščių). Net Biblijos konkretūs tekstai baksnojami pirštu. Tokiu būdu mokytojui paliekama kūrybinė erdvė, kurioje ji ar jis galėtų labiau pritaikyti pamokas savo moksleiviams yra klaustrofobiškai maža. Lyg nepasitikima mokytojo kompetencija išrinkti tinkamą tekstą.

Aš akimis pavarčiau, kai perskaičiau, jog privaloma skaityti Gedimino laiškus (ar ne geriau jie tilptų istorijos pamokose, o ne literatūros?), Daukšos “Postilės”  ir Mažvydo “Katekizmo” prakalbas (gerai gerai-pirmas eilėraštis ir t.t. Suprantu suprantu jo svarbą).

 

Privalomos literatūros sąrašas

Lietuvių literatūros tekstai (nurodomi chronologine tvarka)
Lietuvių pasakos. Eglė Žalčių karalienė
Pasakos apie bebaimį herojų ir baimės paieškas
Gedimino laiškai (pasirinktinai) M. Daukša. Postilė. (Prakalba)
M. Mažvydas. Katekizmas. (Prakalba) A. Baranauskas. Anykščių šilelis Maironis. Pavasario balsai
V. Mykolaitis-Putinas arba B. Sruoga (pasirinkti simbolistiniai eilėraščiai)
J. Aistis, A. Miškinis, B. Brazdžionis, S. Nėris (pasirinkti neoromantiniai eilėraščiai)
Žemaitė. Marti
J. Savickis. Kova arba P. Cvirka. Saulėlydis Nykos valsčiuje (Kasdienės istorijos) (pasirinkta novelė)
A. Vaičiulaitis. Valentina arba I. Šeinius. Kuprelis
K. Binkis. 100 pavasarių
H. Radauskas (pasirinkti eilėraščiai)
V. Mačernis. Po ūkanotu nežinios dangum (pasirinkti sonetai) B. Sruoga. Dievų miškas (ištrauka)
A. Škėma. Raštai (pasirinkta novelė)
J. Aputis arba R. Granauskas (1 ar 2 pasirinktos novelės)
J. Grušas. Barbora Radvilaitė arba Meilė, džiazas ir velnias
A. Mackus. Žodžiai ir raidės arba Liūnė Sutema. Tebūnie (pasirinkti kūriniai)
M. Martinaitis. Kukučio baladės (pasirinkti kūriniai) S. Šaltenis. Riešutų duona
J. Ivanauskaitė. Pakalnučių metai arba S. T. Kondrotas. Įvairių laikų istorijos
V. Juknaitė. Išsiduosi. Balsu arba Tariamas iš tamsos (pasirinktos ištraukos) 
Visuotinės literatūros tekstai (nurodomi chronologine tvarka)
Graikų mitai. Sizifas. Narcizas
Sofoklis. Edipas karalius arba Antigonė
Biblija. Senasis Testamentas. Pradžios knyga (pasakojimas apie Kainą ir Abelį, pasakojimas apie Babelio bokštą). Ištraukos iš Naujojo Testamento Evangelijos pagal Matą (Kalno pamokslas, palyginimas apie vynuogyno darbininkus)
Rolando giesmė arba Tristanas ir Izolda, arba Apvaliojo stalo riteriai (ištraukos)
Senovės rytų poezija (pasirinktinai)
M. de Servantesas Savedra (M. de Cervantes Saavedra). Don Kichotas (ištrauka)
V. Šekspyras (W. Shakespeare). Karalius Lyras arba Makbetas
Ž. B. Moljeras (J. B. Molière). Don Žuanas arba Tartiufas
A. Mickevičius (A. Mickiewicz). Vėlinės arba Konradas Valenrodas (pasirinktos ištraukos)
O. de Balzakas (H. de Balzac). Tėvas Gorijo arba Eugenija Grande
A. Platonovas arba I. Buninas (pasirinktas apsakymas)
R. M. Remarkas (R. M. Remarque). Vakarų fronte nieko naujo arba Juodasis obeliskas
Dž. Selindžeris (J. D. Salinger). Rugiuose prie bedugnės
U. Eko (U. Eco). Rožės vardas
J. Gorderis (J. Gaarder). Mergaitė su apelsinais
Pagrindinės teorinės sąvokos. Mokiniai turi suprasti ir vartoti šias sąvokas: aliuzija, antika, antitezė, apybraiža, apysaka, autoironija, avangardizmas, elegija, esė, groteskas, hiperbolė, impresionizmas, įvaizdis, kontekstas, kultūros epocha, lyrinis išgyvenimas, lyrinis subjektas, literatūros kryptis, metafora, miniatiūra, modernizmas, motyvas, neoromantizmas, paradoksas, parodija, realizmas, Renesansas, romantizmas, satyra, simbolis, simbolizmas, siužetinė linija, sonetas, stilius, stilizacija, viduramžiai.
Advertisements

Vasaros mokslai

Kam atostogos, o kam atostogos su mokslais.

Šią vasarą nuotoliniu būdu mokausi universitetinį kursą “Hario Poterio pasauliai”. Kursas Švedijoj gana gerai žinomas, nes sukėlė baisingą pasipiktinimą. Sakyta ir rašyta, kad toks kursas nėra rimtas, kad mokomasi nesąmonių, kad tokie mokslai neprisideda prie BNP ir inovacijų. Na, žodžiu, sena gera panieka humanitariniams mokslams ir jau visiškai atsibodęs požiūris, kad vien tai kas tiesiogiai generuoja piniginę naudą yra svarbu. Apskritai, tai jau vien požiūris, kad lavinimasis turi generuoti monetarinę naudą yra pasibaisėtinas.
Panašus požiūris egzistuoją ir apie skaitymą. Labai dažnai į skaitymą žiūrima kaip į instrumentą vienam ar kitam tikslui pasiekti, pvz išmokti raiškios kalbos arba kad “galėtume tobulinti savo supratimą apie žmogaus vidinį pasaulį” (neišgalvota citata), “bendram išsilavinimui”, kitų kultūrų pažinimui ir pan. Tokiu būdu dažnai kalbama apie skaitymo naudą. O gal geriau kalbėti apie skaitymą tiesiog sau? Skaitymą, nes norisi skaityti? Gal tiesiog skaitymą, ne jokios naudos, be jokių tikslų ir programų? Nesakau, kad skaitymas yra benaudis, bet gal tą naudą reikėtų traktuoti kaip teigiamą skaitymo pasėkmę, o ne skaitymo tikslą?

Bet grįžtam prie Hario Poterio kurso. Ne, nesimokau burtažodžių. Kursas orietuotas į tuos, kurie mokosi pedagogikos, bibliotekininkystės ir literatūrologijos, tai daug dėmėsio skiriama gender studies, klasės ir rasės perspektyvoms. Pirmajame egzamine teko atsakyti į klausimą, ar Hermiona yra mergaitės stereotipas ar feministinis pavyzdys, o ateinančiame egzamine reikės analizuoti vieną veikėją, aplinką ir pan remiantis Marijos Nikolajevos (viena iš vaikų literatūros guru) tekstais.
Knygos apie Harį Poterį yra išanalizuotos skersai ir išilgai, tai yra tikrai labai įdomių mokslinių tekstų, prieš porą dienų skaičiau vieną, kuris analizavo maisto reikšmę Hario Poterio knygose.

Va tokia būna mano reakcija, kai žmonės supranta, kad žiūrėti į išsilavinimą iš naudingumo perspektyvos yra nesusipratimas, ir mokosi, nes jiems įdomu /svarbu, o ne vien dėl diplomo

HPgiphy

Aš atsisuksiu atgal – į 2014 m.

citata

58 knygos (neblogai):

36 skaitytos lietuviškai

20 audio (angliškos)

2 skaitytos angliškai

13 lietuvių autorių

O pernai tegul būna išskirtiniai metai ir geriausia metų knyga skelbiu

Agnes de Lestrade knygą “Didysis žodžių fabrikas”,

nes kaip bežiūrėčiau į perskaitytas (šioji gi net neįtraukta į 58 tarpą, nes žiūrėjimo daugiau nei skaitymo), nė viena manęs taip giliai neužgriebė kaip šioji, taigi tebūnie jai ši karūna.

Labai labai geros, nedaug iki metų geriausios:

Ch. N. Adichie “Americanah”

Kate Atkinson “Gyvenimas po gyvenimo”

Metų autorė:

Chimamanda Ngozie Adichie – perskaičiau tris šios autorės knygas ir visos vertos dėmesio

Geros (labai rekomenduoju):

R.J.Palacio “Wonder” (lietuviškas leidimas vadinasi “Stebuklas”

Ian McEwan “The Children Act”

Jhumpa Lahiri “The Namesake”

John Boyne “Baisus dalykas, nutikęs Barnabiui Broketui”

Chimamanda Ngozie Adichie “Pusė geltonos saulės”

Kristina Sabaliauskaitė “Silva Rerum III”

Labai kitokia, prie kurios vis grįžtu ir apie ją nuolat galvoju:

Karl Ove Knausgaard “My Struggle 1. A Death in the Family”

Liko įpusėta ir nežinia, koks bus jos likimas:

Salman Rushdie “Šėtoniškos eilės”

Štai tokie metai. Kaip matot daugiau (užpernai perskaičiau mažiau), nebūtinai reiškia geriau. Galbūt šiais metais būsiu išrankesnė, tik dar nelabai įsivaizduoju, kam ir kaip. Su Naujais metais! Gerų knygų, daug laiko skaitymui ir eurų knygoms pirkti.

“Neteisk knygos pagal viršelį” negalioja!

The New York Times knygų skiltis skelbia geriausius 2014 m. viršelius. Kai kurie iš jų, pvz., “Never Love a Gambler” ir “Silence Once Begun” (greičiausiai tie, kurių mintį pavyksta iš karto pagauti) yra tiesiog nerealūs. Kad geras “All Our Names” tikrai sutinku, prisimenu, kaip oro uoste vis grįždavau prie šitos knygos pačiupinėti, galiausiai pavyko save įtikinti, kad ir taip krūva neperskaitytų namie, šita niekur nepabėgs, ypač su geru viršeliu. Vis dėlto, iš pateiktų viršelių man pačiausias “Never Love a Gambler”. Nors ir “Silence Once Begun” geras. Ir Lydia Davies “Can’t and Won’t”! O tau?

Galvoju, kokių šiemet buvo gerų lietuviškai išleistų knygų viršelių? Vieną tikrai žinau – “Baisus dalykas, nutikęs Barnabiui Broketui“. Siūlyk savo! Kas tau įstrigo? Tuo pačiu galima ir bjauriausią variantą pasiūlyt 🙂

best 1

best 2best 3best 4

Kaip nužudyti skaitytoją?

Šiandien visiems labai rekomenduoju paskaityti Kęstučio Urbos straipsnį “Autoritarinė literatūros programa, arba Kaip nužudyti skaitytoją”

Kelios labiausiai patikusios vietos:

“Nesunku suprasti, kad programos rengėjai, užsimoję per literatūros pamokas pateikti Lietuvos pasakojimą, apsiribojo lietuvių autoriais. Visų ketverių metų (5–8 klasių) programos privalomoje dalyje yra tik septyni užsienio rašytojų kūriniai. Ar tokiu būdu tikrai ugdomas tautiškumas, ar labiau… provincialumas? ”

“Naujoji literatūros programa yra unifikuota, autoritariška, smulkmeniškai reglamentuojanti. Galima pamanyti, kad jeigu vienos mokyklos penktokams leistume analizuoti J. Biliūno „Joniuką”, o kitos – „Brisiaus galą”, sugriūtų Lietuvos valstybė.”

” Programa visiškai susiaurina literatūros paskirtį, apsiriboja „Lietuvos pasakojimo” perteikimu, kaip ne sykį joje kartojama, ir ignoruoja mokinio psichologijos ypatumus, suvokimo galimybes. Programos svorio centras – tautosaka, senoji raštija, taip pat dokumentiniai rašiniai. Atidžiau patyrinėjau pirmojo koncentro (5–6 klasė) turinį. Iš aštuonių temų (lengva suprasti, kad tai sutaptų su vadovėlio skyriais) net keturios beveik ištisai grindžiamos tautosaka ir mitologija (smulkioji tautosaka, liaudies pasakos, sakmės, legendos). Ir nė nemanykite, kad tautosakos nebėra kituose koncent­ruose… Pasaulio sukūrimas Biblijoje, K. Donelaičio „Metų” „savitumas ir grožis”, M. Daukšos „Postilės” prakalba… Rekomenduojama pavartyti K. Sirvydo „Trijų kalbų žodyną”… Tai tik keletas fragmentėlių, už kurių kliuvo akys penktokų–šeštokų programoje. Suskaičiavau (neabejoju, jog su tam tikromis paklaidomis), kad privalomoje šio koncentro programos dalyje yra 67 kūriniai. Tarp jų, kad ir labai stengdamasis, aptikau tik 8 kūrinius, kurie yra specialiai tam amžiui rašyti, kitaip tariant, priklausytų vaikų ir paauglių literatūros diskursui. Žinant, jog kaip tik dešimtmečiams–dvylikamečiams sukurti didžiausi literatūros lobynai tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje, darosi daugiau negu apmaudu”

“Jeigu 9–10 klasių literatūros programą paduotume eiliniam piliečiui, šiek tiek besiorientuojančiam humanitarinėje kultūroje, jis turbūt spėtų, jog programa skirta filologijos studentams. Solidus antikinės literatūros kursas (6 mitai, trys kalbos, „Iliada”, „Antigonė”), septynios ištraukos iš Biblijos, trys skyriai viduramžių literatūrai. Tai vis dešimtokų daliai. Devintokų programos bendroji tema „Mitologija ir tautosaka – tautos kultūros ištakos”. Nenustebkime, kad penki iš aštuonių programos skyrių skirti folklorui ir senajai literatūrai. Literatūros programos kūrėjai itin dėmesingi neliteratūriniams žanrams: Gedimino, Vytauto ir kitokie laiškai, ištraukos iš Malalos ir Bychovco kronikų, pokalbiai su Norbertu Vėliumi, Marija Gimbutiene… Ypač stebina kalbos: „Periklio kalba laidojant korintiečius”, „Sokrato kalba teisme”, S. Gedos „Kalba Persitvarkymo Sąjūdžio mitinge”, V. Landsbergio „Kalba Jungtinėse Tautose”, N. Sadūnaitės „Kalba teisme”… Literatūrinio lavinimo pamokose!”Readers-007

“Sutinku, negalima atriboti vaiko ir paauglio nuo tautosakos. Taip pat nerasčiau savo aplinkoje žmogaus, kuris neigtų, kad mokykloje būtina ugdyti patriotizmą, tautiškumą. Literatūra gali prie tų dalykų prisidėti. Bet negalima literatūros dėstymo susiaurinti iki vienos funkcijos. Ne tik literatūros pamokos turi ugdyti patriotizmą. (Kiek žinau, 9–10 klasėse dėstomas pilietinio ugdymo kursas?..) Pagaliau, visiškai prarastas saiko jausmas užprogramuoja atvirkštinį rezultatą. Pabandykite vaikui kasdien kartoti „Mylėk Lietuvą, mylėk Lietuvą”, ir jis netrukus pradės tos Lietuvos nekęsti. Juk tam ir egzistuoja pedagogika kaip mokslas ir kaip menas, kad gebėtume subtiliai ir adekvačiai veikti augantį žmogų.”

Aš galėčiau šitą K.Urbos straipsnį cituoti ir cituoti.

Ko siekia šitokia programa? Literatūra mokykloja dažnai naudojama kaip priemonė pilietiškumui, patriotiškumui ugdyti. Ji dažnai traktuojama tarsi įrankis vienam ar kitam tikslui pasiekti. Toks instrumentinis požiūris į literatūrą indikuoja prastą suvokimą apie skaitymo ir literatūros jėgą ir naivumą, kai manoma, jog absoliučiai viską reikia sudėti į mokyklinę programą.

K.Urba puikiai rašo apie literatūros programos tikslą mokykloje “Visada maniau ir manysiu, kad svarbiausias mokyklos uždavinys – suformuoti, išsaugoti, įtvirtinti pozityvų augančio žmogaus santykį su literatūra, su knyga, išugdyti sąmoningą skaitytoją, profesionalų literatūros suvokėją ir mylėtoją, bet jokiu būdu ne mokslininką ar kritiką. Na, dar –­ parodyti literatūros pasaulio įvairovę, išmokyti susirasti knygą sau. Taigi profesionaliam skaitytojui tikrai būtina suvokti kai kurias literatūrologines kategorijas, terminus – bet tik tam, kad geriau suvoktų žmogiškąjį literatūros turinį ir estetinę jos veikmę. Būtina ir tam tikra literatūros procesų samprata. Bet ar būtinos nuoseklios literatūros istorijos žinios, tikrai abejočiau. Man ne kartą yra pasirodę, jog literatūros pedagogikos strategus persekioja baimė, kad žmogaus raida baigiasi su mokyklos baigimu. Iš jos –­ pastangos sugrūsti į programą kone viską, kas sukurta per kelis šimtmečius. (Ką ten –­­ per tūkstantmečius!) Tik išsinešdamas iš mokyklos pozityvų santykį su literatūra, žmogus ir toliau dalyvaus humanitarinėje kultūroje. Arba paprasčiausiai – skaitys knygas.”

K.Ž.G

2013 m. skaitymų atspindys

eglute

Perskaičiau/perklausiau – 48 (neskaičiuojant Raganų Lilių, Burtininkų dramblių ir kitų vakarinių skaitymų). Perskaičiau daugiau nei pernai, bet mažiau nei Giedrė, tikriausiai 🙂 . 26 lietuviškai skaitytos, 11 angliškai ir 11 audio (irgi angliškai).

Šiemet labai lengva apsispręsti dėl geriausios knygos. Pernai irgi buvo lengva. Labai išsiskyrė iš skaitytų, galima sakyti, didelės konkurencijos nebuvo, nors gerų knygų visai nemažai, net galvoju, kaip čia patrumpinti jau surašytą sąrašą.

Geriausia  – Marina Stepnova “Lazario moterys”

Pukšt – pokšt!!! (Fejerverkai)

Geros (be tvarkos) (daug!):

Abraham Vergese “Cutting for Stone” (Lietuviškai – “Vienuolės paslaptis”)

Sherman Alexie “The Absolutely True Diary of Part Time Indian” (yra ir lietuviškai)

Lena Eltang “Akmeniniai klevai”

David Levithan “The Lover’s Dictionary” (yra ir lietuviškai)

Madeline Miller “Achilo giesmė”

Gillian Flynn “Gone Girl”

Kate Atkinson “Life after Life”

Rachel Joyce “The Unlikely Piligrimage of Harold Fry”

Jose Saramago “Kai mirtis nusišalina”

Philip Roth “The Human Stain”

Jerzy Pilch “Mano pirmoji savižudybė”

Julie Otsuka “The Buddha in the Attic”

Andrei Makine “Trumpų amžinų meilių knyga”

Linksmiausia Jonas Jonasson “Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo”

Iš negrožinių:

Jasper Juul “Your Competent Child”

Nepribaigtos – gera krūvelė, neminėsiu jų čia, gal išauš ta valanda.

Šių metų naujovė – knygų klubas knygyne “Jauku”. Iš tikro jauku ir smagu.

* nuotrauka

Kaip kartais man nesiseka

skaityti… Tikrai. Tikrai!

Pastebėjau, kad šiais metais gan daug knygų keliauja į šoną. Jaučiuosi siaubingai prieš jas (ne visas) nusikaltusi, bet nieko negaliu su savim padaryti, tiesiog kažkaip, jei knyga ‘nesiskaito’, tai reiškia, kad prasideda toks jos vengimo procesas – tada skaitau labai mažai (nes vengiu knygos), pradadu sukti ratus aplink lentynas ir… rankose jau kita knyga. Tikriausiai, jei sudėčiau pradėtas ir nebaigtas, gautųsi pora knygų…

Čia sąrašiukas:

H.Mantel “Wolf Hall” – visaip bandžiau ir audio, ir popierinę, ta knyga be konteksto yra nepaskaitoma. Čia, aišku, mano problema, kad aš to konteksto nežinau.

N.Gaiman “The Ocean at the End of the Lane” – rašiau šiai knygai skirtame poste, kodėl negalėjau pabaigti skaityti…

A.Brennert “Moloka’i” – knygos veiksmas vyksta Havajuose, tais laikais, kai raupai dar buvo nepagydoma liga. Kažkaip buvo gana nuobodu klausyti, kai palyginti neseniai skaičiau Hislop “Salą” ta pačia tema.
happiness

G.Rubin “The Happiness Project” – jei mėgstat nukeliauti į knygynų oro uostus, tai tikrai matėte šitą knygą. Kažkaip paskutinius keletą metų ji vis padedama ten, kur lenda į akis. Net negalvojau, kad čia negrožinė knyga, o iš serijos “kaip aš viską turėjau, bet kažkodėl vis tiek nebuvau laiminga, ką man daryti”? Mečiau skaityti toj vietoj, kur rašė, kad reikia susitvarkyti spintą. Kas mane pažįsta, pritars, kad aš visai laimingai gyvenu su netvarkingom spintom.

M.Clark “Two Little Girls in Blue” – apie šitą meksikietiško serialo tipo detektyvą irgi rašiau poste. Nuobodybė.

James Meek “Meilės aktas”. Net nežinau, kas man negerai su šita knyga.

Toni Morrison “Mylima”. Antras bandymas su Morrison po nevykusio “Sulos” vertimo. Kaip sunkiai ‘skaitosi’ man šita išgirtoji knyga. Man tiesiog knygos filmas nesimato galvoj, nors tu ką. Bet galvoju kol kas dar lengvia nepasiduoti. Kaip nors tikiuosi šitą iškankinti.

Stephen Kelman “Pigeon English”. Irgi su “filmu” negerai. Bet irgi žadu nenusileisti.

O tau ar teko pastaruoju metu ką nors mest į šalį?

3 rekomenduojami knygų sąrašai

Visas straipsnis 15min.lt

burokas

Iš šito sąrašo skaičiau penkias, o Pirmąją savižudybę kaip tik parsinešiau iš bibliotekos.kackute

Iš šio sąrašo skaičiau 3, knyga apie Jeanette Winterson laimę jau laukia lentynoj (bandysiu dar kartą po nelabai sėmingų Apelsinų).jonusys

Labai įdomus sąrašas. Iš jo skaičiau keturias knygas, bet iš tų keturių dvi sakyčiau nelabai patiko. O dar Vilko dvaras nelemtasis, kurio mano kantrybė neišlaikė…

Kaip tau šios rekomendacijos?

Exlibris II

Jau seniai norėjau kokio exlibrio, tik užsiimti šituo reikalu vis niekaip nepavykdavo. Vieną dieną mano šauni kolegė knygų mėgėja parodė savo šeimyninį exlibrį – antspaudą, ir man net akyse šviesiau pasidarė – pats geriausias variantas. Bet tada vėl  – o kas sukurs man jį, kas padarys – dar šimtas metų turėjo praeiti, kol mano ir KŽG rankose atsidūrė štai toks.

P1180304

P1180305

 

Beje, dar nesuekslibriavau nė pusės savo knygų…