Ronja plėšiko duktė

astrida_ronja

Galiu lengviau atsikvėpti – mano mylimiausia vaikystės knyga laiko išbandymą puikiai išlaikė ir aš vis dar beprotiškai myliu šitą knygą, ir ji man iki šiol beprotiškai jaudinanti, beprotiškai romantiška, graži, gili ir kokia tik norit gera. Man ir šiandien atrodo beprotiškai romantiška praleisti vasarą oloje su savo geriausiu draugu, kurį, žinoma, esi beprotiškai įsimylėjusi (bandau įsivaizduoti, kaip nuostabu tai atrodė, kai knygą skaičiau pirmą kartą), lakstyti po miškus, karstytis po medžius ir šokinėti nuo uolų į vandenį ir visiškai nebūti mergaitiškai mergaitiška ir princesiška, nesistaipyti prieš veidrodžius ir neskaičiuoti strazdanų ar garbanų.

Ronja man yra pati gražiausia ir laisviausia mergiotė pasaulyje ir dar, žinoma, drąsiausia. O jau ta tėviška meilė, o tas stiprus užsispyrusio milžino tėvo glėbys… Mmm. Ši knyga pilna meilės, nuotykių, gyvenimo išminties ir gyvenimiškų pamokų. Nuostabi, tad nieko nuostabaus, kad ją perskaičius siaubingai norėjau turėti, net gavojau, kad reikės apsimesti bibliotekoje, kad pamečiau, kad tik nereikėtų grąžinti – gi ją gauti buvo tiesiog neįmanoma, kur tau, nors leidimas ir buvo x0,000 egzempliorių. Būtent dėl to, kai jau sugalvojau, kad galima skaityti dukrai, susiradau tą seną ir išsvajotą leidimą. Įdomu, ar Benas skaitė.

Viso gero, Selma. Labas, Astrid

Nuo 2014ųjų Švedija turės naujus banknotus.

Dabar skelbiamas naujųjų banknotų dizaino kunkursas, tad niekas dar nežino, kokie tie pinigai bus.

Bet užtat jau žinoma, kokios asmenybės ant banknotų bus vaizduojamos: Ingmar Bergman, Greta Garbo ir kt.

Šiandieninį 20ies kronų banknotą su Selma Lagerlöf pakeis banknotas su Astrid Lindgren.

Tai, kad A.Lindgren bus pavaizduota ant kurio nors banknoto, buvo aišku nuo pat pradžių. Jei Švedijos bankas nebūtų priėmęs tokio sprendimo, būtų kilusi baisiausia audra.

Dabartinio banknoto aversas

Dabartinio banknoto reverse pavaizduotas Nils Holgersson ant žąsies skrendantis virš Švedijos

Kažkada ir mes Lietuvoje turėjoma moterį rašytoją ant banknoto, bet  pažiūrėjus į dabartinius pinigus pasidaro labai aišku, jog Lietuvos istorijoje ir kultūriniame gyvenime dominavo vyrai.

Iš apyvartos išimtas banknotas su Žemaite

Kokią Lietuvos moterį Tu pasiūlytum pavaizduoti ant banknoto?

K.Ž.G

Kai aš mažas buvau

Aš taip džiaugiuosi, kad dar kartą galiu išgyventi vaikiškas knygas su savo vaikais ir su nekantrumu laukiu tų, kurias dar kartą išgyvensiu arba iš viso – susipažinsiu. Vis dėlto mūsų per sieną nepasiekė daugybė vaikiškų ir ne vaikiškų herojų – arba apie juos iš viso nežinojome, arba jie į LT atkeliavo, kai mes jau buvome užaugusios ir į vaikiškas lentynas knygynuose nesidairydavom.

Šiandien prisiminkim arba susižinkim su dešimt populiariausių visų laikų literatūrinių vaikiškų herojų Jungtinėje Karalystėje (sudarė The Guardian). Tik va, dabar pagalvojau, o kurgi ponas Harry Potter, gal čia sąrašas, kaip dar Hario nebuvo :)?

Man labai patinka originalus vardas Pippi 🙂

Nemirtingoji Pepė Ilgakojinė.

  

 Anne Shirley iš L.M.Montgomery knygos Anne from Green Gables. Apie naštailę Anne parašytos netdevynios knygos. Anne, kaip ir Pippi raudonplaukė (nemėgstanti savo plaukų spalvos :). Daugiau apie ją galite paskaityti pas Wiki.

Matilda. Herojės autorius Roald Dahl. Matildą gerai pažįstame (iš filmo), nes Matilda – knygų žiurkė, kuri perskaitė visas įmanomas knygas bibliotekoje.

 George (autorius D.K.Smith) – yaptingų sugebėjimų kūdikis, kuris klabėti pradėjo vos su laukęs keturių savaičių.

Tracy Beaker. Treisė, palikta mamos, auga vaikų namuose, ją atstumia norinčios įsivaikinti poros. Knyga parašyta kaip Tracy autobiografija.

 Lyra. Knygoje pasakojama vienuolikametės našlaitės Lairos istorija. Mergaitė nepaklusni, bet sąmojinga bei išmintinga, apsukri, turinti antgamtinių galių, dar vadinama antrąja Ieva. Hmm. Beveik vien mergaitės našlaitės…

Huckleberry Finn. Mėlynė Finnas. 🙂 Hmm… O kur Tomas?

Kadras iš filmo

Petrova Fossil. Ach, mergaitė iš knygos su puantais!!! Aš jau dabar noriu ją perskaityti ir pamatyti filmą, kaipgi kitaip! Petrova – viena iš trijų seserų, paliktų mamos, vėliau įvaikintų. Mergaitė, priešingai nei jos sesės, visiškai nesidomi menais, tikroji jos aistra – varikliai bei lėktuvai. Nepaisant to, Petrova eina į sceną, kad prisidėtų prie šeimos biudžeto, nors tikroji jos svajonė – tapti pilote. Ir vėl našlaitė! paprastiems vaikams į dešimtukus patekti be šansų 🙂

 

 

 

William Brown

 

William Brown iš Richmal Crompton knygos William. Apie išdykėlį berniuką, nepakartojamą vaikystę, su visomis įmanomomis vaikystės spalvomis.

 Sara Crewe iš Frances Hodgson Burnett knygos A Little Princess. Apie septynmetę Sarą, kuri taipogi netenka abiejų tėvų, bet pasitelkdama vaizduotę, sugeba išsaugoti gyvenimo džiaugsmą.

Kiek herojų tau buvo pažįstami?

|spalvotose knygose|

Arbatėlė su Pepe

KŽG vakar į pasimatymą atėjo su dovanomis kukuliui – nuostabiu arbatos serviziuku su Pepės Ilgakojinės piešinukais. Galite spėti, ką dabar nuolatos veikiam 🙂 Geriam arbatą. Su cukrum, be cukraus, su grietinėle, dar renkamės lėkštelės spalvą – žalią arba raudoną. Ačiū, Giedre!

Jei dar nematėtė, pažiūrėkite čia, kiek KŽG turi gėrio su pasakų motyvais.

|arbatos mėgėja|

Stokholmas-Vilnius 680 kilometrai

Stokholmo miesto biblioteka siūlo savo lankytojams išrinkti geriausią Stokholmo aprašymą. Kūriniai yra padalinti į šešias kategorijas: romanai, dainos, eilėraščiai, detektyvai, vaikų ir jaunimo literatūra bei komiksai. Romanų kategorijoje yra nominuoti H.Soderberg “Daktaras Glasas”, A.Strindberg “Raudonasis kambarys”,  J.Ajvide Lindqvist “Įsileisk mane” ir kt.

Detektyvų kategorijoje siūloma balsuoti už J.Lapidus “Greiti pinigai”, K.Alvtegen “Išdavystė”, S.Larsson Tūkstantmečio trilogojos knygas (“The Girls with the Dragon Tatoo” ir kt.), o vaikų kategorijoje tarp minimų knygų yra ir A.Lindgren “Karlsonas, kuris gyvena ant stogo” (visos šios knygos, išsskyrus Tūkstantmečio trilogiją yra išverstos į lietuvių kalbą).

Gal mūsų tinklaraščio skaitytojai galėtų sudaryti analogišką sąrašą su knygomis apie Vilnių (o gal ir kitus Lietuvos miestus)?

K.Ž.G

,

“Everything great that ever happened in this world happened first in somebody’s imagination.” /A.Lindgren

Šiandien liūdnokos sukaktuvės – lygiai prieš 8 metus mirė Astrid Lindgren. Bet kadangi ji pati nemėgdavo kalbėti apie mirtį (kasdien kalbėdama telefonu su seserimis kiekvieną pokalbį pradėdavo žodžiais “Mirtis mirtis”, kad po to galėtų kalbėti apie kitus dalykus  ir nebegrįžtų prie tos temos), tai ir aš nenoriu per daug to šiandien akcentuoti. Geriau jau pakalbėti apie pačią Astrid ir  jos knygas.

1944 metais, kai Astrid Lindgren pasiūlė vienai didžiausių leidyklų Bonniers savo knygą apie Pepę Ilgakojinę, jie jos knygą atmetė. Įsivaizduojat, kaip  po to jie turėjo nagus graužti iš apmaudo? Ypač turint galvoje, kad iš viso pasaulyje yra parduota apytiksliai 145 milijonai egzempliorių.

Pats populiariausias personažas- taip gerai pažįstama Pepė Ilgakojinė. Knygos apie ją yra išverstos į 64 kalbas.  Ji taip pat yra vienas pačių kontraversiškiausių personažų, pvz., Prancūzijoje iki 1995 metų išleistose knygose nebuvo kai kurių įvykių, nes Pepė elgėsi per daug anarchistiškai 😉

Man pati juokingiausia knyga – “Mes Varnų saloje”, o liūdniausia, aišku, yra “Broliai Liūtaširdžiai “. O jums kurios Astrid knygos labiausiai patinka?

K.Ž.G