The Brethren

brolija

Šantažo knyga. Viename pakankamai laisvo režimo kalėjime, kuriame kali visokie “lengvi” nusikaltėliai – mokesčių nemokėtojai, pinigų plovėjai ir teisininkai, sėdi ir trys nusikaltę teisėjai. Laisvalaikiu jie nagrinėja savo kolegų kalinių bylas, net peržiūri jų nuosprendžius ir padeda suregzti apeliacijas ir sumažinti kalėjimo laiką. Bet vis tiek smegenims veiklos ne per daugiausia, o be to, reikia kažkaip prasimanyti pinigų laikui, kai vėl išeis į laisvę. Taip sudėlioja planą pašantažuoti gėjus, kurie vis dar “slepiasi spintoje”, net nežinau, kaip lietuviškai sakytume – nėra viešai pripažinę savo seksualinės pakraipos. Ir visai nenori to padaryti. Nori būti slaptai. Taip slaptai ir užkimba ant teisėjų paduoto skelbimo į gėjų žurnalą – vaikinas nori susirasti draugą bla bla bla.

Tuo pat metu Vašingtone kyla nauja politikos žvaigždė, kurią labai kuruoja, gal net galima sakyti nusprendžia prastumti CIA (CŽV) vadas. Žinoma, kad prieš kuruojant gerai paanalizuoja, kas per vienas tas jų stumiamas kandidatas. Galit paspėlioti, kaip šitos dvi istorijos susitiks ir susikirs.

Ne pats geriausias John Grisham trileris, tikrai. Daug ką galima numatyti ir nuspėti. Tikrai nėra tos nežmoniškos įtampos, kaip kokiam The Firm. O ir atomazga tokia, sakyčiau, labai jau laisvo pobūdžio. Teisėjai taip ganėtinai lengvai prasisuka su savo nešvariais darbeliais. Tokia lengvo pobūdžio knyga, galima paskaityti kokiam pliaže, tik kad pliažas artimiausiu metu nelabai nusimato… Galima ir geresnės paieškoti.

Advertisements

The Summons

john

Užsinorėjau ko nors greito, įtraukiančio, patikrinto. Trilerio. Nelabai žinau, kas dabar didelės žvaigždės trilerio padangėj, tad ėmiau patikrintą. Dar dėl to, kad audible davė du viename, tai nutariau pataupyti ir vienu šūviu, du trilerius nusipirkti.

Teisėjas Atlee, lyg nujausdamas, kad vėžio graužiamos dienos jau suskaičiuotos, savo sūnums išsiunčia “Šaukimą į teismą” (The Summons) – sūnūs turi atvažiuoti aptarti su tėvu testamento reikalus. Deja, į tėviškę atvykęs vyriausiasis sūnus Ray tėvą randa jau nebegyvą. Ir dar randa tokią paslaptį, na, kaip gi be jos. Taigi tėvo nebėra, paslaptis yra. Reikia paslaptį išsiaiškinti. Pasirodo, kad apie ją ne vien Ray žino, o dar kažkas, kas ima jį persekioti, pagaliukus į ratus kaišioti. Sunku, kai nenori paslapties atskleisti – nei pasiguosi kam, nei pasitarsi, ką daryti. Kenti vienas visas nelaimes – įsilaužimus į butą, porą padegimų, baisu darosi, pradedi galvoti, kas svarbiau – paslaptis ar gyvybė.

Visą laiką klausantis kirbėjo mintis, kad kažkas čia ne taip, na, negi taip paprastai viskas ir bus, kur ta intrigėlė, lyg ir yra, bet nelabai veža? Truputėlis kantrybės ir išaiškėja. Nėra pats geriausias John Grisham trileris, bet atsipalaidavimui suėjo. Dabar klausau antrąjį, tikiuosi bus stipresnis.

Kalėdos bus?

Keturios dienos iki Kalėdų.
Man tik trys, nes Švedija švenčia visą Kūčių dieną nuo pat ryto.
Tai tuo metu, kai turguje pirksit riešutus, kai namuose kvepės menke, kai jūs ruošitės gražiai Kūčių vakarienei, aš jau švęsiu.
Nors as šventimas toks keistas- aš pasninkauju, valgau žuvį, o visi kiti valgo mėsos kukulius, kumpį, dešras ir šonkaulius.
Visiems šventė jau prasidėjusi, o mano vidinis laikrodis sako, jog dar per anksti dovanų atidarymui ir šokoladui.
Kai švedai trečią valandą žiūri Disnėjaus multikus (tuos pačius nuo 1959ųjų- neklauskit manęs kodėl ir nebandykit suprasti, tokia tradicija), aš mintyse grūduosi su sese tėvų namų virtuvėje ir galvoju, ar jai šiemet pavyko pagaminti tuos koldūniukus su grybais.

O kas jei tiesiog nešvęsti Kalėdų?

O kodėl neignoravus šitų švenčių, ir pavyzdžiui, neišvažiavus tuo Kalėdiniu periodu ten, kur šilta?

Kur nereikia puošti eglutės, kviestis draugų, pirkti dovanų?
J.Grisham knygos “Kalėdų nebus” (“Skipping Christmas” išleista ir lietuvių kalba) herojai Luther ir Nora būtent taip ir sugalvoja pasielgt prieš šias Kalėdas. Juk vienintelė dukra išvyko į Peru, tad be jos ir taip toks Kalėdos būtų netokios.

O Luther dar paskaičiavo, kad praėjusios Kalėdos jam kainavo 6100 dolerių, tai šiemet jis pasiryžęs sutaupyti tiek dolerius, tiek nervus.

Atrodytų, na kas čia tokio?

Bet jų sprendimas pasirodo esąs labai provokuojantis. Ir jiems tenka aiškintis ir draugams, ir policijai, ir skautams su kalėdine eglute, ir bendradarbiams, ir kaimynams, kurie labai jau kiša nosį ne į savo reikalus ir dejuoja dėl nepuoštos eglutės, nepapuošto namo, neišsiųstų atvirukų ir kitų milijono dalykų.

Knyga man pasirodė tokia labai labai amerikietiška, kai kuriuos žmonių keistumus ir neadekvačias reakcijas nurašiau “amerikonams”, bet daug dalykų buvo pažįstami: nereikalingas stresas, gal per didelis pinigų leidimas, skubėjimas ir pan.

Nelabai patiko tai, kad visi tie į Luther gyvenimą besikišantys žmonės knygoje tarsi turi aukštesnę moralę, o Luther per daug vaizduojamas kaip Grinčas, gadinantis Kalėdų stebuklą

Bet!
Knyga man pasirodė linksma, situacijos juokingos (bet gana nuspėjamos), tekstas labai nesudėtingas, tai knyga, sakyčiau, labai tinka skaityti per artėjančias šventes.

 

Ypač jei norisi kažko lengvesnio ir susijusio su šventėmis.

J.Grisham rašymo stilius- lyg rašytų filmo scenarijų, (filmas “Christmas with Kranks” gavo žiaurias recenzijas) labai lengva įsivaizduoti tas komiškas-nekomiškas situacijas.

Linksma Kalėdinė komedija juodu ant balto

K.Ž.G

Populiariausi rašytojai Europoje 2009

Bookseller.com paskelbė 2009 ųjų populiariausių rašytojų Europoje sąrašą. Sąrašas sudarytas pagal dešimties Europos šalių (Lietuvos tarp jų nėra) perkamiausių knygų topą.

Taigi. Girdisi fanfaros:  Trampam pam paaaaam. Pakyla uždanga, pasigirsta plojimai.  Štai jie – patys populiariausi!

1 Stieg Larsson
2 Stephenie Meyer
3 Dan Brown
4 Paolo Giordano
5 Carlos Ruiz Zafón
6 Camilla Läckberg
7 Herman Koch
8 Tatiana de Rosnay
9 Henning Mankell
10 John Grisham

Prisipažįstu prisidėjusi prie pirmųjų trijų populiarumo- jų knygas pirkau ir skaičiau 2009 aisias.

Lietuviškai S.Larsson, berods, nėra išleistas, na, o daugelyje Europos šalių tvyro S.Larsson knygų karštligė. Jis pats mirė nesulaukęs, kol jo knygos taps beprotiškai populiarios. Pagal jas jau suvaidinti filmai, ir net Hollywood’as derasi dėl teisės filmuoti. Kalba eina apie jo parašytą “Millenium” trilogiją, kur pagrindinė herojė Lisabeth Salander – aspbergerio sindromą turintį hakerė. Ji labiau primena komiksų superheroję su antgamtinėmis jėgomis nei tiesiog žmogų. Aš perskaičiau pirmąją trilogijos  dalį (“Vyrai, kurie nekenčia moterų” ) ir turiu pripažinti, kad mano jausmai yra tikrai dvejopi.

Lisbeth Salander - pagrindinė veikėja iš populiariosios S.Larsson trilogijos

Iš vienos pusės ši detektyvinė istorija yra nuostabiai įtraukianti, atsiplėšti nuo jos beveik neįmanoma, nes įtampa neatslūgsta. Bet mane labai erzino knygos kalba, dialogai ir baisiai detalūs, bet visiškai nereikalingi aprašymai. Kai S.Larsson aprašo Lisbeth naudojamą kompiuterį, skaitytojui pateikiamos štai tokios detalės: Apple Powerbook G4/1.0 GHz aliumininis šasi su  PowerPC 7451 procesoriumi, 960 Mb RAM ir 60 Gb kietu disku. (Knygoje detalių daug daugiau) Ar čia kompiuterio reklama? O gal bandymas pademonstruoti skaitytojui savo žinias kompiuterių srity? Galiu susumuoti taip: jei norit gero detektyvo/trilerio, nuo kurio atsiplėšti bus sunku, skaitykit. O jei norit gražios kalbos potyrio, patarčiau paskaityti kokią nors kitą knygą.

Stephanie Meyer - Twilight serijos autorė

Tai kas gi jungia pirmuosius tris rašytojus? Mano nuomone, visiems trims prikišami tie patys dalykai- kalbos kokybė stilistiniu požiūriu, bet niekaip nepaneigsi, kad jie visi trys turi talentą mokėti pririšti skaitytoją, išlaikyti jo dėmesį ir įtraukti į istoriją taip, kad indai lieka neplauti, o televizorius būna išjungtas (kalbu iš savo patirties).

O kuriuos šio sąrašo rašytojus jūs esat skaitę ?Kaip jie jums patiko?

K.Ž.G.