Blink

Mirkt mirkt.

blink

Gladwello rašymo stilius yra žavingas ir nenuobodus, tačiau perskaičiusi knygą taip ir nesupratau, kur čia ta riba, kada reikia pasikliauti savo instinktais ir priimti sprendimą pagal pirmą įspūdį, o kada ne. Nors gal ir supratau. Ką tik, dabar – kad aš daugeliu atveju neturėčiau vertinti pagal pirmą įspūdį, nes mano pirmam įspūdžiui nesąmoningai didelę įtaką daro visokie likes/dislikes, stereotipai ir nusistatymai. Dabar, kai jau esu solidi teta (cha cha cha), na gerai, nu, kai man jau nebe -niolika, vis dažniau pavyksta priš sprogstant giliai pakvėpuoti dešimt kartų, o per tą laiką visų like/dislike/stereotipų lygis sumažėja iki valdomo lygio. Bet ir tas nepadeda, nes tada visai galva susisuka, o autorius sako, kad per daug informacijos sprendimo priimti, nustatyti diagnozės nepadeda. Ką žinau, nemanau, kaip tik medicinoje kartais mažylytė smulkmena nulemia diagnozę – kas netikit pažiūrėkit Daktarą House!

Tai va, knygoje jei skaitysit, sužinosit visokių įdomių istorijų, nutikimų ir apgavysčių, kainuojančių XX mln $$. Smagu, įdomu, bet ri šį kartą daugiau mažiau kaip man būna su tokiom knygom – paskaičiau – pamiršau. Siaubas, senatvė jau.

The Tipping Point

tipTaip jau išėjo, kad norėjau paskaityti “Blink!”, bet susimaišiau Gladwell knygose ir perskaičiau “The Tipping Point”. Vis niekaip negalėjau prisiruošti parašyti, gal todėl, kad knyga nepaliko tokio įspūdžio, kaip Outliers. Pririnkta visokių įdomių Galdwelliškų faktų, bet pats sulipinimas tai… kartais net pabosdavo klausyti (su amžium, žiūriu, darausi labai nekantri skaitytoja). Deja, ši knyga man pasirodė iš tų, kur pilnai užtektų gero straipsnio ir visai nebūtina rašyti visos knygos (summary galima rasti pvz. čia). Yra visokių gerų minčių, tokios geros, kad net negaliu prisiminti. Geriau eisiu parsiųsiu “Blink”.

Imagine. How Creativity Works

Pakibau ant kabliuko, kai ant knygos pamačiau, kad rekomenduojama Malcom Gladwell. Susigundžiau šio autoriaus rekomendacija. Knygos klausiausi, dėl to gan sunku ją aprašyti, nes, kaip visada, negaliu atsiversti tam tikro pažymėto lapo ir pakartoti patikusias mintis ar idėjas. Bet gal ir neteiksiu, nes kai paskaičiau knygos kritiką NY Times, tai į knygos “šedevriškumą” ėmiau žiūrėti atsargiau.

Autorius, labai panašiai kaip ir jau minėtas M.Gladwell, savo skyrius dažniausiai pradeda kokiais nors įdomiais pasakojimais, kurie labai užkabina ir tempia knygą, nes kai prasideda kažkokie alia moksliniai išvedžiojimai (pasak aukščiau minimo NYT knygos kritiko dažnai net netikslūs), tai mintys pradeda atsijunginėti ir galima pravairuoti keletą minučių negirdint, ką autorius skaito (skaito pats autorius, sakyčiau, vidutiniškai, esu girdėjus daug geresnių skaitymų). Na, o patys pasakojimai tikrai įdomūs, nes jie apie įvairius kūrėjus, apie ju “eureka” momentus – tikrai įdomu. Pavyzdžiui, kaip atsirado Nike šūkis “Just do it!”, kaip Bob Dylan sukūrė savo geriausias dainas, kaip Pixar studija kuria savo animacinius filmus, apie tai kaip kompanija Eli Lilly nusprendė nebeslėpti savo tyrinėjimų, o verčiau sudėti juos į interneto puslapį ir paskirti apdovanojimus už įvairių problemų sprendimus, nes “Chemists didn’t solve chemistry problems, they solved molecular biology problems, just as molecular biologists solved chemistry problems. While these people were close enough to understand the challenges, they weren’t so close that their knowledge held them back and caused them to run into the same stumbling blocks as the corporate scientists.” Tame, žinoma, yra tiesos, juk kurybiškumas susijęs su taisyklių nesilaikymu, o geriausiai jų nesilaikyti gali tiesiog jų nežinodamas.

Keletas kūrybiškumo receptų:

Go for a walk.

 Take a vacation.

Daydream.

Idėjos juk dažniausiai ateina pačiais keisčiausiais ir netikėčiausiais keliais.

Pyktis ir akių vartymas

Kadangi prieš pat atostogas kažkur nukišau savo Kindlą (su tuo metu skaityta Abraham Verghese Cutting for Stone), kuris (tinka reklamai) – toks plonas, kad kur nors padėjus gali ir neberasti, tai teko vežtis popierines knygas, su rizika, kad kažkuriuo momentu galiu likti be jokio skaitalo ir teks tik žiūrėti į dangų. Aišku, ilgai negalėjau apsispręsti, kokias knygas vežtis, nes nesinorėjo nieko sunkaus ir sudėtingo. Viena iš prigriebtų knygų verstinė Malcolm Gladwell Virsmo taškas, išleista Eugrimo, vertė p. Marija Dalia Tručinskienė. Tai va, labai man įdomu, kokia p. Marijos specialybė, nes tikrai jau ne vertėja. Dar gerai, kad knygos nepirkau, o gavau nemokamai, nes, dievaž, eičiau į leidyklą ir reikalaučiau grąžinti pinigus. O kodėl gi aš čia tokia pikta? Na, kiek su Giedre, esam kalbėjusios, kad galima ir užsimerkti kartais prieš netikusį vertimą, bet jau šį kartą, tai gerokai pasiutau, baisiai supykau, ir numečiau vargšę knygą į šoną. Kaip taip galima! Skaitant iš konteksto yra visiškai aišku, kad kažkokiam New York rajone staiga sumažėjo nusikalstamumas, nes buvo ekonomikos pakilimas ir daugiau žmonių turėjo darbus bei netapo nusikaltėliais/kriminalais ir panašiai (criminals). Bet vertėjai pasirodė, kad padidintos rizikos žmonės, tie kurie linkę nusikalsti, ekonominio pakilimo metais gavo darbus ir galėjo būti… kriminalistais. Normaliai, ane? Toliau jau nebeskaičiau, nes pagalvojau, kad galiu imti nekęsti autoriaus. Košmaras.

Žodžiu, knygą parsivežiau (atrodo, nes dar lagaminai neiškrauti), bet arba ji keliaus į makulatūrą, arba jei kas nors turit kantrybės tokius vertimus skaityti, tai galiu atiduoti.

Mano 2011 m. skaitymai

Uhuuuuu! Su artėjančiais naujais! Knygų žiurkėms geriausia linkėti, kad kitais metais turėtumėt kuo daugiau laiko skaitymui! Iš visos širdies linkiu. Ir skaičiuoju, ką man pavyko nuveikti per praėjusius metus. Turint omeny, kad pradėjau dirbi, esu ištekėjus ir turiu vaikų :), tai, manau, rezultatas visai pakenčiamas 🙂 – perkskaityta 41 knyga (2010 m., kai buvau su visais tais pačiais statusais, išškyrus darbą, – 59).

Taigi, kas gi buvo gero? Didžiausia naujiena, gelbėjanti mano perskaitytų knygų skaičių yra audio knygos, kurių klausau važiuodama į darbą. Perskaičiau 5 tokas, o vieną siaubingai storą (35 cd) – Shantaram – įpusėjau. 17 knygų buvo anglų kalbą, likę – lietuvių. Lietuvių autorių perskaityta – oho, net 9 knygos!  9 knygos – negrožinės.

Žinai, kas įdomiausia, negaliu šiemet įvardint nė vienos knygos kaip metų knygos. Na, todėl tik išvardinu, kurios man labai papatiko (eiliškumas pagal tai, kurią skaičiau pirmiau, kurią vėliau):

Labai labai geros:

Kathryn Stochett The Help

Wieslaw Mysliwski Traktatas apie pupelių gliaudymą

Kristina Sabaliauskaitė Silva Rerum II

J.Orringer How to Breath Under Water

S.Bernotaitė Virgos džiaugsmai (dar neišleista)

M. Gladwell Outliers

Ken Follett World without End ir The Pillars of the Earth

Julian Barnes The Sense of Ending

Neperskaitytos – M.Corrigan Leave me alone, I’m reading ir R.Bolano Čilės noktiurnas, neverta jų čia net minėti.

Nuvylė – Mario Vergas Llosa Tutulė Chulija ir rašeiva.

Užtat labai džiaugiuosi, kad pirmos perskaitytos/perklausytos knygos, jau dabar žinau – bus gerso!

Beje, vakar gavau pirmą knygą kalėdų dovanų, Giedre, kas sakė, kad knygų žiurkei lengva padovanoti knygą nepasitarus??? 🙂 🙂 🙂 Bet vaikučiai labai dėkoja K. ir L. už dovanėlę!