Didelė klaida

Seriale “Scrubs” pagrindinis veikėjas JD norėtų, kad jam darant ką nors kvailo atsirastų žmogus, kuris pasakytų, jog tai klaida.

Pavyzdžiui, kai sugalvoji eiti į pasimatymą su kokiu “šmikiu”. Arba kai žiūri serialus iki vidurnakčio, nors žinai, kad vaikai neleis išsimiegoti, ir kitą dieną vaikščiosiu kaip zombė.

Arba kai sugalvoji, kad nusipirkt naujausią U.Eco knygą  “The Prague Cemetery“…mp3 formatu.

Mistaaaaaaaaake! Klaida, didžiulė klaida manyti, jog U.Eco tekstas pasiduos klausymui, kai stumsiu abu vaikus vežime iš darželio arba šiaip eisiu pasivaikščioti vakare. Ne. No Njet. Inte.Nicht

Pirmuosius tris skyriukus jau trečią kartą klausiau, bet taip ir nesupratau kas ten vyksta.

K.Ž.G

Advertisements

Pabučiuok mane, Umberto

Galvojau, jog prasmuksiu nieko neparašiusiu apie U.Eco “Rožės vardą”, bet mano draugė žiurkė L skambijo visais varpais, per Facebooka mane persekiojo ir vis klausdavo, ar parašysiu, ką nors apie tą knygą. Taigi, priremta prie sienos, rašau ataskaitą.

Mano pažintis su Umberto tikrai nėra pati lengviausia.

Primena man vieną pasimatymą, kai berniukas labai norėjo pasakoti apie save, kalbėjo ir kalbėjo apie savo mokslus, mokslinius tyrimus, mokslininkus, o aš po poros valandų (taip ir nepaklausta, kas man patinka, ką aš mėgstu) sedėjau alkūne pasirėmusi ir galvojau: “Galėtume bent pasibučiuoti, kad vakaras visai šuniui ant uodegos nenueitų”. Bet po trumpo pasivaikščiojimo skulptūrų parke, po trumpo pasėdėjimo ant suoliuko po žvaigždėmis, situacija pasitaisė, ir pasimatymas pagerėjo.

Tai va. Grįžtu prie Umberto. Kažkada buvau pradėjusi skaityt “Fuko švytuoklę”. Bandžiau du kartus. Ir kapituliavau du kartus. Gerai, kas išssiaiškinau, jog jis TYČIA pirmuosius 100 puslapių rašo labai sudėtingai, nes nori atskiti pelus nuo grūdų (jei atvirai, tai mane tai gerokai nervina, nes toks pasikėlimas “skaityti mano knygas turi tik manęs verti skaitytojai” manęs nežavi).

Tai kai pradėjau skaityti “Rožės vardą” buvau prisiekusi sau, kad skaitysiu iki galo. Nors po trisdešimties puslapių maniau, kad man stogas važiuoja, nes nieko nesupratau. Keista buvo skaityti, kai buvau nusiteikusi sukiam skaitymui, o ne skaitymo malonumui. Bet po tų šimto puslapių situacija žymiai pagerėjo, man akyse tarsi prašvito, bet nepasakyčiau, jog įsimylėjau.

kadras iš fimo "Name of the Rose"

Ilgai galvojau, kodėl neįsimylėjau. Nes knyga tikrai gerai parašyta, protingai struktūrizuota. Ją gali skaityti kaip detektyvą arba kaip įdomų istorinį (jei domitės viduramžiais, tai knygą skaityti BŪTINA), filosofinį romaną apie XIV ojo amžiaus teologines diskusijas. Perskaičiau, ir tikrai likau daug sužinojusi įdomių dalykų, pvz. Ar Jėzus kada nors juokėsi?

Galiausiai supratau, kodėl aš nepamilau U.Eco, nors jis tikrai talentingas, gabus ir protingas. Nors jo knyga įtraukianti, įdomi, apšviečianti. Paprasčiausiai man Eco perdėm intelektualus. Ne ta prasme, jog laikau save kvaila ir nieko nesupratusia, bet ta, kad jo knygą man pasijautė labai logiška, parašyta išimtinai su galva, o ne iš širdies.

O dar ir tas faktas, jog aš žinojau, kad jis tyčia rašo sudėtingai, neabejotinai pagadino mano skaitymą.

Bet nepagalvokit, kad knyga man nepatiko. Patiko. Buvo joje ir  tikrai labai patikusių dalykų. U.Eco labai gerai sugebėjo perduoti niūrią vienuolyno ir viduramžiško pasaulio atmosferą. Skaičiau, ir atrodė, jog rankos šąla. Arba tiesiog siaubingai prireikdavo užsivilkti megztinį ir įsijungtį šviesą. Kitas patikęs dalykas – veikėjas William Baskerville- protingas, apsiskaitęs (gal jis yra U.Eco alterego?), kone charizmatiškas su savo begaline meile knygoms ir rašytam žodžiui.

Taigi, iš pasimatymo su U.Eco grįžau protingesnė nei buvau anksčiau, labiau apsišvietusi viduramžiškoje istorijoje, bet nepabučiuota.

K.Ž.G

 

Pirmieji puslapiai

Dabar skaitau U.Eco “Rožės vardas”.

Dėkoju mane įspėjusiems geriems žmonėms, jog pirmuosius šitą puslapių U.Eco rašo tyčia sudėtingai, kad tik lengvai nepasiduodantys skaitytojai sužinotų aprašomas paslaptis.

Jis pats yra pasakės, jog “I wanted the reader to go through a penitential experience as he entered the book, just as a medieval monk went through strenuous tests when he entered the monastery

Po ilgo ir gana skausmingo galinėjimosi su U.Eco knygos pradžia pagaliau įsivažiavau ir sunkiai atsiplėšiu nuo šito viduramžiško detektyvo.

K.Ž.G



Ar laukiat?

Spalio mėnesį turėtų pasirodyti naujas Umberto Eco romanas “Il cimitero di Prago” (Kapinės Prahoje). Ar laukiat?

O aš prisipažįstu, jog du kartus bandžiau perskaityti “Fuko švytuoklę”, bet taip ir neperskaičiau… Retai taip atsitinka, jog neperskaitau pradėtos knygos, bet ta švytuoklė man du kartus pasirodė neįkandama.

Trečias kartas?

K.Ž.G