Jei nebūčiau žinojus autoriaus, tai niekada knygos tokiu viršeliu nebūčiau paėmus į rankas. Nu, kas per viršelis – katastrofa kažkokia. Tingiu ieškoti, bet įtariu, kad leidyklos “Pasviręs pasaulis” tikriausiai seniai nebėr ant šios žemės…
Taigi, po Tess Gerritsen baisybių norėjau kažko lengvo. Nerealiai pasirinkau. Vėl žmogužudystes! Tiesa, šį kartą vykdomas lengvai ir šmaikščiai, net pelnytai už “geros” suomių bobutės kankinimus. O veiksmas visas dėstomas tokiu stilium, labai panašiai kaip Jonas Jonassen “Šimtametyje” – na, nutinka viskas kažkaip netikėtai ir lengvai, ir vėl sukasi pasaulis.
Pagal aprašymą ant knygos viršelio tikėjausi, kad visos žmogžudystės įvyks greitai, nes paprastai ant viršelio aprašoma knygos pradžios intriga, tai laukiau vis laukiau, kada pagaliau čia visi numirs. Pasirodo, kad ant viršelio žodis žodin perrašyta knygos pabaiga. Totaliai nesąmonė, todėl siūlyčiau planuojantiems knygą skaityti, jokiais būdais neskaityti jokių užrašų ant viršelio, išskyrus pavadinimą.
(Ačiū Novum už nuorodą į suomišką viršelį).
Aš tai įtariu, kad ta leidykla dar yra ant šios žemės… Bet viršelis tikrai klaikus. Tikriausiai ne dizaineris kūrė, o pats leidyklos direktorius…
Arto Paasilinna aš įsimylėjau po “Kaukiančio malūnininko” (išleido “Baltos lankos”). Tada dar griebiau “Grupinės savižudybės magiją”, bet ta nuo pusės ėmė darytis nuobodi. Bet pradžia gera. Dar norėčiau paskaityti “Zuikio metus” 🙂