Buvo smagu skaityti, nors jau esu “išaugusi” šitą knygą, Kodėl išaugus? Na, tiesiog su savo vaikais jau esu kitame etape, nors, žinoma, kai kurios su vaikais susijusios aktualijos nesikeičia metų metus, nesvarbu, kiek kam metų.
Kaip pavyzdį būtų galima pateikti nuostabiuosius rytus. Kol supranti, kad vienintelis veiksmingas vaistas rytinėms problemoms išspręsti yra pats karčiausias – tiesiog reikia ankščiau keltis – užima gerokai laiko (kokius 3-8 metus). Deja. Kas gali būt kartesnio man, visiškai pelėdai? Ir ko tik negali padaryti vardan bent kiek normalesnio ryto…
Be visokių smagių situacijų, kuriomis dalinasi Katie Kirby, labiausiai šioje knygoje man patiko, kad autorė suteikia žodį savo vyrui, leidžia jam papasakoti, kaip jautėsi, kai su mažutėliu kūdikiu linksmoji porelė buvo išleista namo, ir kaip jautėsi, kai reikėjo grįžti į darbą. Žodis buvo suteiktas ir seneliams, palyginimui kaip pasikeitė vaikų auginimas, kas buvo svarbu tada ir kas svarbu dabar. O taip pat mieliems autorės sūneliams, kad suprast, kaip gerą mamą supranta vaikas, o kaip pati mama. Patikėkit, viskas yra daug papraščiau. O ir viena iš knygos transliuojamų žinučių yra – viską reikia daryti ku paprasčiau ir patogiau.
Todėl šią knygą labiausiai rekomenduoju besilaukiančioms mamoms it tėčiams, kad prasklaidytų rožinius debesėlius apie tai, kaip ten būna “jau aš tai niekada/visada…” arba “jau mano vaikas tai niekada/visada”, o taip pat ir pavargusioms mažų vaikų mamoms, pasisemti įkvėpimo iš temos “ne man vienai taip” arba “jai dar blogiau nei man”. Su smagiais juokeliais ir pasišaipymais truputį prasiplauti smegenis ir prasiskaidrinti nuotaiką šitoj lapkričio tamsybėj ne pro šalį.
knyguziurkes.com 