Home » Apžvalga » Mokytoja skaito sąrašus

Mokytoja skaito sąrašus

Kadangi aš pradėjau mokyti lietuvių migrantų vaikus lietuvių kalbos, tai tenka kartais paskaityti lietuviškas mokymosi programas, kad gaučiau kokią idėją. Įdomiausi man – privalomos literatūros sąrašai.

Klaipėdos_Vytauto_Didžiojo_gimnazija_(2)

Ilgesingai žiūriu į klasės, kur vykdavo lietuvių kalbos pamokos, langus. Atsimenu, kaip KŽL Tilių iš “Miškais ateina ruduo” mėme pavadino. Ir kaip aš “Anna Kareniną” visą naktį skaičiau, kad spėčiau iki pamokos. Ir kaip mes kuprinėse tampydavomės ne tik vadovėlius, bet ir knygas iš serijos “Pasaulinės literatūros biblioteka”

Štai žemiau yra privalomos literatūros sąrašas 9-10 klasei. Kaip jums jis? Pirmiausia man labai į akis krenta, kad per dvejus metus moksleiviai skaitys 5 rašytojas moteris (geriausiu atveju, nes 2 pateiktos kaip pasirinktina alternatyva). Pasaulinės literatūros sąrašas man atrodo toks praskalautas, plonas, ypač turint omeny, jog užsienio rašytojų vardai programoje dviems paskutinėms klasėms neminimi. Aš lietuviškoj sistemoj nesigaudau, tad jei kas supranta vingrybes, pasakykit man, ar užsienio rašytojus skaitoma paskutinėse dviejose gimnazijos klasėse? Ar nebūtų geriau kai kuriuos kūrinius, pvz., Makbetą, skaityti vėlesnėse klasėse?

Kitas į akis labai krentantis reikalas, kad lietuviškos programos yra siaubingai detalizuotos. Prie poeto nurodoma, kokie būtent jo eilėraščiai yra rekomenduojami (Pvz., minimi 18 Gedos ir 20 Martinaičio eilėraščių). Net Biblijos konkretūs tekstai baksnojami pirštu. Tokiu būdu mokytojui paliekama kūrybinė erdvė, kurioje ji ar jis galėtų labiau pritaikyti pamokas savo moksleiviams yra klaustrofobiškai maža. Lyg nepasitikima mokytojo kompetencija išrinkti tinkamą tekstą.

Aš akimis pavarčiau, kai perskaičiau, jog privaloma skaityti Gedimino laiškus (ar ne geriau jie tilptų istorijos pamokose, o ne literatūros?), Daukšos “Postilės”  ir Mažvydo “Katekizmo” prakalbas (gerai gerai-pirmas eilėraštis ir t.t. Suprantu suprantu jo svarbą).

 

Privalomos literatūros sąrašas

Lietuvių literatūros tekstai (nurodomi chronologine tvarka)
Lietuvių pasakos. Eglė Žalčių karalienė
Pasakos apie bebaimį herojų ir baimės paieškas
Gedimino laiškai (pasirinktinai) M. Daukša. Postilė. (Prakalba)
M. Mažvydas. Katekizmas. (Prakalba) A. Baranauskas. Anykščių šilelis Maironis. Pavasario balsai
V. Mykolaitis-Putinas arba B. Sruoga (pasirinkti simbolistiniai eilėraščiai)
J. Aistis, A. Miškinis, B. Brazdžionis, S. Nėris (pasirinkti neoromantiniai eilėraščiai)
Žemaitė. Marti
J. Savickis. Kova arba P. Cvirka. Saulėlydis Nykos valsčiuje (Kasdienės istorijos) (pasirinkta novelė)
A. Vaičiulaitis. Valentina arba I. Šeinius. Kuprelis
K. Binkis. 100 pavasarių
H. Radauskas (pasirinkti eilėraščiai)
V. Mačernis. Po ūkanotu nežinios dangum (pasirinkti sonetai) B. Sruoga. Dievų miškas (ištrauka)
A. Škėma. Raštai (pasirinkta novelė)
J. Aputis arba R. Granauskas (1 ar 2 pasirinktos novelės)
J. Grušas. Barbora Radvilaitė arba Meilė, džiazas ir velnias
A. Mackus. Žodžiai ir raidės arba Liūnė Sutema. Tebūnie (pasirinkti kūriniai)
M. Martinaitis. Kukučio baladės (pasirinkti kūriniai) S. Šaltenis. Riešutų duona
J. Ivanauskaitė. Pakalnučių metai arba S. T. Kondrotas. Įvairių laikų istorijos
V. Juknaitė. Išsiduosi. Balsu arba Tariamas iš tamsos (pasirinktos ištraukos) 
Visuotinės literatūros tekstai (nurodomi chronologine tvarka)
Graikų mitai. Sizifas. Narcizas
Sofoklis. Edipas karalius arba Antigonė
Biblija. Senasis Testamentas. Pradžios knyga (pasakojimas apie Kainą ir Abelį, pasakojimas apie Babelio bokštą). Ištraukos iš Naujojo Testamento Evangelijos pagal Matą (Kalno pamokslas, palyginimas apie vynuogyno darbininkus)
Rolando giesmė arba Tristanas ir Izolda, arba Apvaliojo stalo riteriai (ištraukos)
Senovės rytų poezija (pasirinktinai)
M. de Servantesas Savedra (M. de Cervantes Saavedra). Don Kichotas (ištrauka)
V. Šekspyras (W. Shakespeare). Karalius Lyras arba Makbetas
Ž. B. Moljeras (J. B. Molière). Don Žuanas arba Tartiufas
A. Mickevičius (A. Mickiewicz). Vėlinės arba Konradas Valenrodas (pasirinktos ištraukos)
O. de Balzakas (H. de Balzac). Tėvas Gorijo arba Eugenija Grande
A. Platonovas arba I. Buninas (pasirinktas apsakymas)
R. M. Remarkas (R. M. Remarque). Vakarų fronte nieko naujo arba Juodasis obeliskas
Dž. Selindžeris (J. D. Salinger). Rugiuose prie bedugnės
U. Eko (U. Eco). Rožės vardas
J. Gorderis (J. Gaarder). Mergaitė su apelsinais
Pagrindinės teorinės sąvokos. Mokiniai turi suprasti ir vartoti šias sąvokas: aliuzija, antika, antitezė, apybraiža, apysaka, autoironija, avangardizmas, elegija, esė, groteskas, hiperbolė, impresionizmas, įvaizdis, kontekstas, kultūros epocha, lyrinis išgyvenimas, lyrinis subjektas, literatūros kryptis, metafora, miniatiūra, modernizmas, motyvas, neoromantizmas, paradoksas, parodija, realizmas, Renesansas, romantizmas, satyra, simbolis, simbolizmas, siužetinė linija, sonetas, stilius, stilizacija, viduramžiai.
Advertisements

14 thoughts on “Mokytoja skaito sąrašus

  1. Baigiau mokyklą 2012-ais, tai gal kiek ir kito viskas (juolab, kad mano metai buvo paskutiniai, kai egzamine leido interpretacijas rašyt, nes po to atsirado literatūriniai rašiniai), tačiau dviejose paskutinėse klasėse bent pas mane buvo orientuojamasi į lietuvių autorių kūrinius, t.y. ,,tai, kas reikalinga egzaminui”. Skaityti šiek tiek reikėjo ir užsienio, bet visam kūriniui aptarti būdavo skiriama vos pamoka ar dvi, kai kokiems S. Nėries eilėraščiams – savaitė ar daugiau, tad klausimas, kiek galima įsigilinti į kūrinį per tiek laiko. O ir ne taip griežtai žiūrėjo, ar skaitėm, ar neskaitėm, sakykim ,,Rožės vardą” tik du žmonės visoje klasėje perskaitė. Bet apskritai, kiek kokiam kūriniui laiko skiriama, toks jausmas, kad priklausydavo ir nuo pačios mokytojos simpatijų ar įsitikinimų, kuris kūrinys atrodydavo jai svarbiausias.
    Bet kentėjo ne tik užsienio literatūra, bet ir šiuolaikinė lietuvių literatūra (Juknaitė, Ivanauskaitė, Parulskis, Šaltenis ir kt.), jai dėmesio skirta irgi minimaliai, nes visąlaik ,,nespėjam”. O kokį kūrinį kada skaityti, tai spręsdavo pagal vadovėlį (o kokį kūrinį praleisti – pati mokytoja 😀 ).
    Kalbant apie Mažvydo “Katekizmą”, tai atsimenu, kad ištrauką mintinai mokytis reikėjo.:)

  2. va aš ir mąstau, ar tas begalinis orientavimasis į lietuvių autorius vietoj pilietiškumo, patriotiškumo neduoda per didelę porciją provincialumo…Bet didžiausias problema, tai sakyčiau yra ne orientavimasis į vieną ar į kitą pusę, bet orientavimasis į egzaminus. Ir aš atsimenu, kaip mums vis sakydavo “Šitas bus egzamine, pamatysit”.

    Jei paraleliai neskaitomi užsienio kūriniai, tai literatūros mokymas tampa “bambos rakinėjimu”.

  3. Atsimenu viską, sąrašas beveik nesikeitęs. Nuobodyla. Kaip ten kažkuo galima susidomėti, tai geras klausimas. Bet kaip sako aktualijų kalbėtojai, mokytojai turėtų streikuot ne dėl algų, o dėl švietimo strategijos nebuvimo ir… Literatūros sąrašų. Beje, kai su vaikais buvau bibliotekoje, mačiau, guli rekomeduojami literatūros sąrašai, o juose daugiausia lietuvių autoriai. Na, dar Astrid. Tikriausiai dėl to po mokyklos niekas tų lietuvių nebenori skaityti…

  4. nelabai kuo aš čia padėsiu, tiesiog išreikšiu savo nuomonę. jau seniai pastebėjau, kad literatūros sąrašai mokykloms yra žiauriai, žiauriai nuobodūs. literatūros pamokos skirtos vaikams nuo skaitymo atbaidyti. aš net nemanau, kad reikia visas tas mažvydo ir kitų prakalbas kalti. yra daugybė užsienio ir lietuvių rašytojų knygų tokioms amžiaus grupėms. ir su tomis knygomis būtų pasiekta daugiau, nei su daukšos postilėmis. ir man beveik net negėda, kad net baigusi lietuvių filologiją nelabai ką galiu pasakyti apie tas postiles…

  5. Ir K.Urba yra rašęs, kad tos programos rašomos ne vaikams, o filologams

    “Jeigu 9–10 klasių literatūros programą paduotume eiliniam piliečiui, šiek tiek besiorientuojančiam humanitarinėje kultūroje, jis turbūt spėtų, jog programa skirta filologijos studentams. Solidus antikinės literatūros kursas (6 mitai, trys kalbos, „Iliada”, „Antigonė”), septynios ištraukos iš Biblijos, trys skyriai viduramžių literatūrai. Tai vis dešimtokų daliai. Devintokų programos bendroji tema „Mitologija ir tautosaka – tautos kultūros ištakos”. Nenustebkime, kad penki iš aštuonių programos skyrių skirti folklorui ir senajai literatūrai. Literatūros programos kūrėjai itin dėmesingi neliteratūriniams žanrams: Gedimino, Vytauto ir kitokie laiškai, ištraukos iš Malalos ir Bychovco kronikų, pokalbiai su Norbertu Vėliumi, Marija Gimbutiene… Ypač stebina kalbos: „Periklio kalba laidojant korintiečius”, „Sokrato kalba teisme”, S. Gedos „Kalba Persitvarkymo Sąjūdžio mitinge”, V. Landsbergio „Kalba Jungtinėse Tautose”, N. Sadūnaitės „Kalba teisme”… Literatūrinio lavinimo pamokose!”
    http://literaturairmenas.lt/2014-17-10-nr-3492/2060-publicistika/3269-kestutis-urba-autoritarine-literaturos-programa-arba-kaip-nuzudyti-skaitytoja

  6. Siūlykite sąrašo kandidatus – sudarykite tokį ir nuo žiurkių į ministeriją – gal atsižvelgs.

    • 🙂 Na, man atrodo, girdėjau interviu su Urba, o gal skaičiau, o gal dar iš kažkur. Sudarinėjant sąrašus komisijoje sėdėjo gal 3 senosios literatūros specialistai. Tai kiekvienas gi savo materiolus kiša, nes kituose nenusimano gal.

  7. FKŽ, pasidalinkite, kur radote sąrašus? Aš vis ieškau internetu, bet randu tik skelbiamus įvairių mokyklų, bibliotekų svetainėje. Ačiū 🙂

  8. Cia ne i tema turbut pakomentuosiu, bet.. Butu labai smagu ir naudinga rasti irasa apie knygas lietuviu kalba vaikams. Nes tenka pirkti internetu, nepavarcius, tai ojojoj kokiu prastu knygu esu nusipirkusi.. Arba verstiniu dabar isvis bijau, nes vertimai TRAGISKI. Butu be galo gerai rasti kazkur ‘rekomenduotina’ sarasa, su skaitytom ir ‘uzskaitytom’ knygom. Gal net agal amziu? Maniskiui dar tik du.. 🙂

    • Milda, gera idėja. Bet ir didelis projektas 🙂 Pabandysiu padaryt kažką bent iš tų, ką turime namuose
      Taip, vertimų, kaip ir suaugusių būna tragiškų labai, tiesiog nepaskaitomų…

  9. Milda, verstinės knygos įvertinimus ir atsiliepimus galite užsienietiškuose tinklalapiuose paskaitinėti. Gaila, tik vertimo jie neįvertins, bet kai kurios vertėjų pavardės jau garantuoja vertimo kokybę – Viltaras Alksnėnas (aka K. Urba), Viltarė Urbaitė, Aldona Liobytė, Eugenija Stravinskienė. Dar ir vertėjų tinklalapyje galima paskaitinėti.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s